Žemės ūkio ministrei prakalbus apie rengiamą laikinąjį įstatymą, sureguliuosiantį pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius bei pieno supirkimo kainas, pienininkai teigia sveikinantys Vyriausybės žingsnius ir laukiantys pokyčių. Tačiau tuo metu jie pripažįsta, kad bandymas apginti ūkininkų interesus gali atsimušti į draudimą kištis į rinką.
"Kas liečia kainų reguliavimą tiesiogiai, tai gali padaryti Seimas, tačiau tai nusižengtų visiems europiniams įstatymams, nes vyksta laisva prekyba ir laisvas kapitalo judėjimas. Ko gero, tai yra neįmanoma", - ketvirtadienį sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Žemdirbių atstovas sutinka, kad ministerija gali imtis priemonių, kurios užkirstų kelią skirtingoms gamintojų grupėms už tą patį analogiškos kokybės pieną mokėti skirtingas kainas. Naujausiais duomenimis, pieno supirkimo kaina ūkininkams mažinama iki 18-19 euro centų, kooperatyvams - iki 14 euro centų. Praėjusių metų pabaigoje už pieną mokėta apie 23 euro centus.
"Sakykime, jeigu kooperatyvas parduoda 100 tonų pieno, jam mokama mažiau nei ūkininkui, kuris parduoda 300 litrų ir įmonė dar pati jį išsiveža, kai kooperatyvas pieną pristato į įmonę. Tokiu atveju superkanti įmonė vadovaujasi principu "gražus-negražus", - pavyzdį pateikia A. Stančikas.
Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyko ministrės Virginijos Baltraitienės susitikimas su pieno gamintojais ir perdirbėjais, tačiau pienininkai sako, kad kompromisų nepasiekta.
"Ko gero mes sprendimų, naudingų abiem pusėms nesuradome, tačiau tai pamačiusi ŽŪM ėmėsi žingsnių tuos santykius padaryti teisingesnius abiem pusėms. Jeigu tas įsikišimas pagelbės, situacija bus nors kiek sureguliuota", - teigia Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos "Kooperacijos kelias" direktorė Juratė Dovydėnienė.
