Latviją tuoj lenksime 3 kartus

Apsivalymas Latvijoje

Latvijoje 2015 metais (naujesni duomenys nepateikiami) buvo 24,6 tūkst. valdininkų, Lietuvoje tuo pat metu jų buvo daugiau kaip 51 tūkst. Latvijoje valstybės tarnyboje dirbo 2,8 proc. visų šalies darbuotojų, o pas mus - net 3,8 proc. Tačiau vis tiek latviai pirmiau už mūsų politikus prašneko apie konkrečius skaičius, kiek bus mažinama biurokratų armija.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis pareiškė, kad darbo vietų skaičius valstybės valdymo sektoriuje bus sumažintas maždaug trečdaliu, o štai Valstybės kanceliarijos vadovas M.Krievinas per šalies televiziją patikslino, kad per artimiausius trejus metus bus atleista iki 7 tūkst. valdininkų. Sutaupyti pinigai bus skirti likusių valdininkų algoms didinti - kad darbuotojų valstybės tarnyboje atlyginimai kone susilygintų su darbuotojų privačiame sektoriuje, nes dabar geriausi specialistai pereina būtent ten.

Ketina optimizuotis ir mūsiškiai

Pokyčių su siaubu laukia ir mūsų valdininkija. Iškart po rinkimų naujieji valdantieji paskelbė, kad visos ministerijos bus keliamos į vieną pastatą, todėl galėtų būti bendri teisininkai, informacinių technologijų specialistai, buhalteriai, sargai ir kitas aptarnaujantis personalas. Pertvarkos prasidėjo nuo vieno interneto tinklo kūrimo, kad atskiroms institucijoms nereikėtų rūpintis saugos, duomenų bazių tvarkymo darbais ir pan. Tiesa, tokį sprendimą priėmė dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, tačiau jos įpėdinė parodė, kad kartais yra tęstinumas - ji tęsia pertvarkas. Į bendrą interneto tinklą jau sujungtos 8 ministerijos. Apie tolesnius planus bei apie skaičius, kiek artimiausiu metu ketinama sumažinti valdininkų, kol kas nekalbama.

Neūkiškumo pavyzdys

O štai kai kurios savivaldybės iškart po savivaldos rinkimų darbo ėmėsi iš peties. Ypač Kaunas. Pertvarkas jis tęsia iki šiol, nes kone kas savaitę išlenda senosios Kauno valdžios paliktų neūkiškumo pavyzdžių, kuriuos reikia naikinti.

Kauno savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė, kad jos specialistai atrado dar vieną pavyzdį, kaip neūkiškai ilgus metus buvo žiūrima į miesto valdymą. Du nedideli, vienas šalia kito esantys vaikų darželiai iki šiol turi du direktorius vienas šalia kito ir dvi administracijas.

„Atradę, kad du nedideli darželiai, kurių sklypai ribojasi, turi po atskirą direktorių, po atskirą direktoriaus pavaduotoją, po vieną sandėlininką, atskirus pastatų prižiūrėtojus, po buhalterį, buvome priblokšti. Tai - tipinis pavyzdys, kaip į miesto valdymą ir efektyvumą buvo žiūrima pro pirštus“, - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Dvi grupes turintis Kauno 1-asis darželis ir šešias grupes turintis „Klevelis“ yra vienintelis miesto darželis, skirtas alergiškiems vaikams. Kauno 1-ajame darželyje vadovaujamasi Montesori pedagogika.

„Bet kokias permainas žmonės pasitinka su nerimu, bet galiu užtikrinti, kad darželių administracijų sujungimo nepajus nei vaikai, nei jų tėvai. Vaikai ir toliau bus ugdomi tose pačiose patalpose, liks tos pačios auklėtojos. Ugdymo metodika ir specifika taip pat liks ta pati. Tiesiog vietoj dviejų direktorių liks vienas, sumažės ir direktorių pavaduotojų skaičius, vietoj dviejų sandėlininkų liks vienas, sumažės pastatus prižiūrinčių ir remonto darbus atliekančių darbuotojų skaičius, po sujungimo liks vienas buhalteris, raštvedys ir archyvaras“, - sakė G.Petrauskas.

Vienas darželis - 4 sargai

Anot jo, tokie neūkiškumo pavyzdžiai vis išlenda ir išlenda, nes naujai valdžiai iškart viską sužiūrėti yra sudėtinga.

„Jautriausios vietos vis dėlto yra švietimas, kuris reikalauja gilesnės analizės. Mūsų žiniomis, Kaune yra keturi dviejų grupių darželiai, valdomi taip pat, kaip 12-os grupių darželiai. Akivaizdu, kad tai yra neracionalu. Tokiems dviejuose pastatuose esantiems darželiams tikrai gali vadovauti vienas direktorius“, - neabejojo G.Petrauskas.

Pasak jo, pavyzdžiui, pernai 80 darželių saugojo sargai - kiekvieną pasikeisdami po 4.

„Šiaip jau niekas savo turto fiziškai nesaugo, todėl pernai 80 darželių atleido po 4 sargus ir taip buvo panaikinta 320 etatų“, - paaiškino administracijos direktorius.

Kaunas rodo pavyzdį

Didelis valymas - ir pačioje savivaldybėje. Pasak administracijos direktoriaus, nuo kadencijos pradžios vien savivaldybės darbuotojų sumažėjo nuo 784 iki 654, nes kai kurie paprasčiausiai buvo visiškai nereikalingi ir per dieną nuveikdavo tik tiek, kad iš vieno kabineto į kitą nunešdavo kelis dokumentus.

„Aišku, pasipriešinimas buvo, buvome net įsivėlę į vieną teismą. Tačiau jį laimėjome, įrodėme, kad atleidome teisėtai. Po to, kai buvo sumažintas darbuotojų skaičius, darbai netgi paspartėjo. Juk neatleidi žmonių tik tam, kad atleistum. Naikini besidubliuojančias funkcijas, kai keli žmonės dirbdavo tą patį. Natūralu, kad dabar, kai to paties dokumento nereikia ratu sukti, procesai pagreitėjo“, - teigė G.Petrauskas.

Anot jo, kitos savivaldybės nelinkusios taip taupyti.

„2015-2016 metais mes procentiškai darbuotojų skaičių sumažinome tris kartus daugiau nei antroje vietoje pagal šį rodiklį likęs Vilnius. Kiek pamenu, jie darbuotojų skaičių sumažino 60-ia, bet ten ir darbuotojų buvo gerokai daugiau - apie 900. Dėl kitų savivaldybių negirdėjau, kad kas nors ką nors būtų labai mažinęs. Manau, kad ir valstybės mastu būtų galima valdymą optimizuoti“, - sakė G.Petrauskas.


Valdemaras VALKIŪNAS, Biržų rajono meras, turintis verslą Latvijoje:

Taip, Latvijoje valdininkų skaičius jau ir dabar gerokai mažesnis nei Lietuvoje, tačiau ne vien tai svarbu. Verslui svarbiausia, kad mažėtų administracinė našta. Ataskaitų daugėja, privačiame versle, pavyzdžiui, nėra galimybės sumažinti buhalterių skaičiaus. Bet taip pat yra ir Lietuvoje.

Buhalterija, mokesčių mokėjimas nesupaprastinami. Jei yra elektroninės sistemos, tai kam dar tokia našta?

Naujoji valdžia kalba, kad ministerijose bus bendri teisininkai, bendri buhalteriai ir panašiai. Tačiau viską reikia labai gerai apgalvoti. Kai tapau meru, patekau į biurokratinį aparatą ir supratau: jei automobiliui reikia keturių ratų, tai jis su trimis blogai važiuos, tad keturis ratus ir reikia palikti. Tačiau jei yra penktas ratas, tai jis nėra reikalingas. Taip ir valstybės valdyme viskas turi būti labai gerai apskaičiuota. Tačiau ne visada skaičiuojama. Iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo, kad valstybės tarnautojų skaičių valstybės sektoriuje reikia mažinti, tačiau tą reikia daryti apgalvotai. Pavyzdžiui, jei ministerijoje liks mažai teisininkų...

Juk ir po teismus reikia vaikščioti, mat lietuviai vis dažniau mėgsta bylinėtis. Tačiau jei Latvijoje yra perpus mažiau valstybės tarnautojų, galima įtarti, kad ir pas mus jų gali būti gerokai mažiau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“