1 nuotr.Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad Seimo opozicinių frakcijų siūlymas taikyti bankų solidarumo įnašą neribotą laiką reikštų papildomo mokesčio atsiradimą. Anot jos, į tokias tendencijas neigiamai žiūri investuotojai, kurie kelia klausimų, ar jurisdikcija ilguoju laikotarpiu yra patraukli.
„Matosi, kad vienintelis sektorius yra apmokestinamas ir ne vieną kartą, nes yra papildomas pelno mokestis. Dabar naujos diskusijos dėl laikino padarymo nuolatiniu (bankų solidarumo mokestį - ELTA), ką mes vertiname kaip naują mokestį, nes jį reikėtų derintis su Europos Centriniu Banku, visai naujas procesas“, – pirmadienį LRT radijui kalbėjo E. Čipkutė.
„Investuotojai, kai žiūri į savo pelną, žiūri ne tik į ekonominio ciklo piką, bet ir tuomet, kai yra nuostolių. (...) Šioje perspektyvoje jiems kyla klausimas, kas bus, kai bus nuostoliai, kaip vertinti jurisdikciją, ar ilguoju laikotarpiu ji dar patraukli“, – teigė ji.
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad bankų solidarumo mokestį galima įvardinti ir „kliento mokesčiu“, nes pinigai ateina iš žmonių mokančių dideles palūkanas.
„Iš principo į siūlymą žiūriu teigiamai, todėl, kad galima sakyti tai bankų mokestis, galima sakyti, jog kliento mokestis. Todėl, kad tie, kurie moka dideles palūkanas, tai jų pinigai ateina į pelną ir iš jo į valstybės biudžetą“, – sakė R. Lazutka.
„Galima sakyti, kad žmonės, bankų klientai solidarizuojasi su valstybe ir finansuoja gynybą“, – pažymėjo jis.
Galiausiai Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tikino, kad pratęstus solidarumo įnašą kitiems metams, galima būtų surinkti tarp 50 ir 70 mln. eurų į biudžetą.
„Dabar galime pasidžiaugti 250 mln. eurų daugiau gynybos biudžete, kurie per praėjusius metus surinkti iš solidarumo įnašo. Tai tam tikra mokestinė inovacija, nedaug valstybių tokį sprendimą turi ir formulė pakankamai sudėtinga. (...) Matome, kad šiais metais bankų pelningumas išsilaikys, prognozuojame, kad iš solidarumo įnašo surinksime 220 mln. eurų“, – tikino S. Krėpšta.
„Atlikome tam tikrus skaičiavimus, jeigu solidarumo įnašas būtų pratęstas kitiems metams, nekeičiant parametrų, būtų galima surinkti maždaug 50-70 mln. eurų į biudžetą“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimo opozicinių frakcijų atstovai registravo siūlymą taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
