1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - Seimo vicepirmininkė, „Nemuno Aušros" partijos ir frakcijos narė Agnė Širinskienė. Nuoširdžiai rėmusi ir užstojusi antisemitizmu kaltinamą Remigijų Žemaitaitį, aktyviai dalyvavusi steigiant „Nemuno Aušros" partiją. Tačiau pastaruoju metu pradėjusi abejoti R.Žemaitaičio racionalumu. Ir nusivylusi, jog „Nemuno Aušros" pirmininkas, nepasitaręs su frakcija, priima vienasmeninius sprendimus.
Pavyzdžiui, grasina, jog jei negaus Seimo vicepirmininko posto, „Nemuno Aušra" gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
Atrodo, jog gruodžio mėnuo yra ne tik saulėgrįžos, bet ir A.Širinskienės nusivylimų bei apsisprendimų metas. Prieš tris metus paliko Ramūną Karbauskį, nors buvo laikoma jo ištikima ginklaneše. O dabar galimai svarsto, ar nepalikus R.Žemaitaičio. Nors tiek R.Karbauskis, tiek R.Žemaitaitis iki šiol vertina A.Širinskienę už darbštumą, išsilavinimą ir protą. Tik abu nesuprato, jog A.Širinskienė negali pakęsti, kai jai meluoja, kažką nutyli ar su ja nesiskaito.
Idealistai iš pradžių idealizuoja, savo idealui padeda, jį remia, gina. Bet kai tuo idealu nusivilia - taip skaudžia įspiria, kaip tik nusivylęs idealistas, o ypač moteris temoka. Politikės moterys yra daug bjauriau visuomenės puolamos, žeminamos, todėl labiau užsigrūdinusios ir skaudžiau bei toliau nuspiria. Taip gali pasielgti ir A.Širinskienė. Išimtis būtų padaryta tik A.Širinskienės katinui Nuodeguliui, bandančiam Dūkšto kūdroje išgaudyti karosiukus bei karpius. Nesiskaito su savo šeimininke - ir viskas!
Pirmasis nusivylimas
2021 m. gruodį A.Širinskienė paskelbė pasitraukianti iš LŽVS partijos bei Seimo frakcijos. Ta proga viešai prisipažino priėmusi „tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą".
Šiaip reikėtų tik pasidžiaugti ir baltai pavydėti, jog brandžiam, tuo metu 46 metų žmogui dar nebuvo tekę patirti didesnių sukrėtimų, dramų nei apsisprendimas palikti partiją. Kita vertus, juk ne visi keičia partijas bei asmeninius įsitikinimus kaip lūpdažius ar šampūnus. Šiandien - krikščionybė, rytoj - šampūnas „Johnson Baby", poryt - rausvas lūpdažis, o po metų - vudu kultas ar islamas. Tačiau stebėtina, kad net Lietuvos politiniame-vertybiniame chaosėlyje vis dar pasitaiko politikų, kurie buvimą partijoje traktuoja rimtai. Net labai rimtai. Gūdžiai rimtai! Tarsi konkreti partija būtų jų vienintelė lemtis, likimas, pašaukimas ir kiti panašūs daiktvardžiai, jausmažodžiai, burtažodžiai.
Tokie ideologiškai pastovūs žmonės turėtų būti ypač gerbtini. Tačiau kas yra bendro su ideologija, jei iš frakcijos ir netgi iš partijos išeini ne dėl ideologinių skirtumų, bet dėl kelių, galimai tingių moteriškių partiečių pavydo? Juk pavydas nėra ideologija. Jis būdingas ne tik žmonėms, bet ir primatams bei kitiems, mažiau protingiems žinduoliams. Kita vertus, ar racionalu vien dėl kelių partiečių pavydo pakeisti partiją. Tai yra, pakeisti ideologiją. Nebent tos partinės ideologijos tiek silpnai išvystytos, kad, pakeitus partiją, pasijunti, tarsi iš pusbrolio išėjęs pasisvečiuoti pas pusseserę. „Nemuno Aušros" partijos programa labai panaši į „valstiečių" programą. Tad A.Širinskienė nuo savo įsitikinimų nenutolo.
Antrasis nusivylimas
Tačiau gruodis politikei ir vėl lemtingas. Po trejų metų, 2024 m. gruodį, A.Širinskienė feisbuke rašo: „Man apmaudu, kad naujos Vyriausybės darbo pradžią vainikuoja ne darbų planavimas, o keistas ir nesuvokiamas visos koalicijos aiškinimasis dėl vieno žmogaus posto bei neracionalūs ultimatumai trauktis iš valdančiosios daugumos tuomet, kai partija realiai turi daugybę įrankių dirbti."
A.Širinskienė rašo, jog toks elgesys ją priverčia traukyti pečiais. Mat tokių dramų nebuvo, kai į naujosios Vyriausybės programą nebuvo įtrauktas „Igničio" delistingavimas (privačių akcijų išpirkimas - aut. past.) ir KGB bendradarbių išviešinimas. Mat šių dviejų savo programos punktų „Nemuno Aušrai" teko atsisakyti, koalicijoje derantis dėl Vyriausybės programos.
A.Širinskienė, nenorėdama, kad valdančiojoje koalicijoje dalyvautų „valstiečiai", viešai teigė, jog „visada svarbu partnerių patikimumas ir racionalumas, ypač kai dirbti valdančiojoje daugumoje". Esą visi, kas dirbo Seimo opozicijoje, yra patyrę, kai, susitarus su „valstiečių" frakcija, R.Karbauskis gali nuspręsti visiškai priešingai ir pranešti, kad susitarimai negalioja".
O dabar, jeigu vietoje pavardės „Karbauskis" įdėtume pavardę „Žemaitaitis", politikės Agnės mintys liktų beveik tapačios. Na, tiesiog paradoksas! Solidi, įsitikinimų nekeičianti, melo netoleruojanti politikė kažkodėl sugeba du kartus užlipti ant grėblio. Jau du kartus pasitaikančio jos politiniame vieškelyje. Vienoms nepasitaikė nė vieno, o Agnei - net du. Kas tai? Karma? Fortūna? Fatališkas neįžvalgumas? Nepažįsti žmogaus, dirbančio Seime jau penktą kadenciją?
Ir kodėl būtent ant šitos, o ne ant kitos politikės kelio nuolat stūkso tas personifikuotas grėblys. Tai yra, šaunus, bet vienvaldis, karštakošis vyras. Ne Viktoras Uspaskich, bet panašus. Nelinkęs tartis nei su Agnėmis, nei su Loretomis ar Magdutėmis. O kam jam tartis, jei turi savo galvą? Be to, jei žmogus taip iš visų pusių puolamas, medžiojamas, įžeidinėjamas, kaip dabar puolamas R.Žemaitaitis, sunku tikėtis, kad žmogus mąstytų itin racionaliai. Nė kiek nesikarščiuodamas. Žmogui dabar reikia visokeriopo „Nemuno Aušros" frakcijos palaikymo. Tad netinka dabar viešai pripažinti, jog frakcijoje balsavimo dėl pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos nebuvo.
Gal A.Širinskienei vertėjo tiesiog patylėti? Bet tai nėra tas žmogus, kuris nutyli. Nors kuo žmogus kritiškesnis, tuo daugiau prisikuria sau priešų. Jau šią kadenciją kažin ar A.Širinskienei labai draugiški „valstiečiai" ir šios frakcijos narys Ignas Vėgėlė. Jau nekalbant apie kitus opozicijos narius.
Rožė su dygliais
Ir tai parodo slaptas balsavimas. Renkant Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pavaduotojus, už Juozą Oleką balsavo 114 politikų, už Rasą Budbergytę - 106, už Orintą Leiputę - 101, už Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę - 96, už Viktoriją Čmilytę-Nielsen - 91, o už Agnę Širinskienę - 80. Prieš A.Širinskienės kandidatūrą balsavusių buvo daug daugiau nei balsavusių prieš V.Čmilytę-Nielsen ar R.Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Vadinasi, A.Širinskienė praėjusią Seimo kadenciją būdama opozicijoje ir priklausydama Seimo Mišriai grupei, vis vien „įgriso" labiau nei aktyviausia Seimo konservatorė ir aktyviausia Seimo liberalė. Tai vėlgi tiesioginis įrodymas, jog A.Širinskienė labai darbštus žmogus. Ir sako tai, ką galvoja. Todėl dabar stebime įdomų duetą. „Nemuno Aušros" frakcijai kantriai besiklausant ir lūkuriuojant, frakcijos seniūnas R.Žemaitaitis sako tai, ką nori, o frakcijos narė A.Širinskienė sako tai, ką galvoja. Abu byloja iš tos pačios sakyklos. Įdomu, ar ilgai?
