1 nuotr.Artėjantys Seimo rinkimai pradėjo žerti staigmenas. Laisvės partija pasivadinusi politinė grupė ne tik akcentuoja vienalyčių santuokų ir lengvų narkotikų legalizavimą. Tarsi šito būtų maža, vienas šios partijos pretendentų į Seimą, Gediminas Jaunius, bene geriausiai žinomas kaip TV laidos eksgelbėtojas, viešai pareiškė, kad sieks panaikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.
G.Jaunius savo paskyroje socialiniame tinkle rašo, jog reikia „atsisakyti draudimais grįstos norminės kalbos formavimo bei perdėto jos saugojimo, panaikinti perteklinius draudimus, varžančius verslo komunikacijos ir rinkodaros raiškos galimybes".
„Vakaro žinioms" G.Jaunius patikslino, kad pati komisija jiems nieko nenusikalto, tačiau ją išlaikydama valstybė „tuščiai leidžia biudžeto pinigus". Tuomet G.Jaunius išdėstė, kam gailėti pinigų nereikia:
„Partija pasisako tiek už Stambulo konvencijos ratifikavimą, tiek už lengvų narkotikų legalizavimą. Kanapės vartojamos ir pasaulyje, ir Lietuvoje, tik pas mus už tai galima gauti iki trejų metų kalėjimo ir įrašą apie teistumą. Taip būti neturėtų."
Tokia politika grąžins kalbą į XIX a.
Ar žino apie planus naikinti jo vadovaujamą Valstybinės lietuvių kalbos komisiją (VLKK) jos pirmininkas Audrys Antanaitis?
„Belieka tik apgailestauti, kad į politiką veržiasi tokio lygio politikai arba eina tik tie, kuriems rūpi tam tikrų žolių legalizavimas, o ne nacionalinio saugumo, sveikatos apsaugos ar kalbos saugojimo klausimai", - „Vakaro žinioms" sakė VLKK pirmininkas.
Pasak A.Antanaičio, jeigu yra krašto gynyba, turi būti ir Krašto apsaugos ministerija, jeigu yra finansai, tai be ministerijos turi būti ir VMI, ir FNTT.
„Savieigos negali būti, nes jei tokia atsiras, prasidės chaosas. Kariuomenė, kuriai niekas nevadovaus ir nesirūpins, taps banditų gauja arba išsibėgios. Tas pats pasakytina ir apie kalbą. Jeigu lietuvių kalba pripažinta valstybine, turi būti ir ja besirūpinanti institucija, nes kitaip jį sunyks.
Laisvės partijos pažadai „riboti perteklinius draudimus" prasilenkia su realybe. Tegul jie aiškiai įvardina, kas jiems ką trukdo ir kaip lietuvių kalbos puoselėjimas trukdo komunikacijai bei rinkodarai, - pretendentų į Seimą planais stebėjosi A.Antanaitis. - Valstybinė kalba yra ir turi būti, tačiau niekas greta jos nedraudžia vartoti kitų kalbų.
Išimtis yra tik registrai, tačiau visame pasaulyje sutarta, kad identifikaciniai įrašai gali būti tik valstybine kalba, nes kitaip čia prasidėtų betvarkė".
A.Antanaitis pasidomėjo Laisvės partijos programa ir sako, kad jos kūrėjai patys nelabai suprato, ką parašė. Tų planų realizavimas taptų tragedija.
„Nebelikus taisyklių ir visiems pradėjus kalbėti kas kaip nori, žmonės nesusikalbės tarpusavyje, o tuomet strigs ir jų naudojamos ar kuriamos informacinės sistemos, - perspėjo specialistas. - Analogiška situacija dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo XIX a., kai visi kalbėjo ir rašė, kaip kas sugalvodavo. To meto inteligentijai prireikė milžiniškų pastangų, kad lietuvių kalba patektų tarp civilizuotų kalbų. Šiandien ją vėl siekiama grąžinti į prieš porą šimtų metų buvusius laikus."
