Lietuva toliau išsivaikščioja. Kodėl?

Gyventojų mažėjimas fiksuojamas ir kitose valstybėse. Demografiškai nykstančių valstybių sąraše atsidūrė Graikija, Portugalija, Mergelių Salos, Bulgarija, Serbija ir Kroatija. Teigiama, kad gyventojų mažėja ir Japonijoje. Tačiau viena, kai žmonių mažėja dešimtis milijonų gyventojų turinčiose valstybėse, ir visai kas kita, kai traukiasi Lietuva. Neturinti nei 3 mln. žmonių. Galima liūdnai konstatuoti, kad XXI a. gresia išnykti dar užsilikusiems baltams. Nes, Pasaulio banko duomenimis, greičiausiai nykstančių šalių dešimtuke latviai ir lietuviai užima antrą ir trečią vietas. Pirmenybę suteikdami tik Puerto Rikui. O šit „Eurostat“ duomenimis, lietuviai šiuo metu nyksta net greičiau nei latviai.

Galima oponuoti, kad kuo mažesnė valstybė, tuo greičiau ji natūraliai nunyksta. Tačiau tokiam teiginiui prieštarauja mažyčio Liuksemburgo, Maltos ir Islandijos pavyzdžiai. Šiose šalyse gyventojų daugėja. Tad paviršinės, lengviausiai užčiuopiamos emigracijos priežastys - ekonominės. Esą žmonės nori gyventi turtingiau. Todėl važiuoja į turtingesnes valstybes. Arba šilčiau. Todėl važiuoja gyventi į Maltą. Tačiau kaip paaiškinti Estijos fenomeną? Skirtingai nei kitose Baltijos valstybėse, Estijoje 2016 m. gyveno 2,5 tūkst. žmonių daugiau nei 2015 m. Tad nors valstybė maža, o klimatas šaltesnis nei pas mus, Estija nenyksta. O ir ekonominės sąlygos ten tik šiek tiek geresnės nei Lietuvoje. Politikai, suinteresuoti emigracijos mažinimu, galėtų pasidomėti, kodėl estams geriau sekasi. Galima daryti išvadą, kad žmonės iš Lietuvos sprunka ne vien dėl ekonominių priežasčių. Šios priežastys tik sustiprina kitus išvykimo pretekstus. Socialinę atskirtį, natūralų jauno žmogaus smalsumą, o gal tėvo baimę galutinai prarasti vaikų pagarbą. Nes nesugebėjo sukčiauti, lipti per kitų galvas ir taip pralobti.

Viena Lietuvos partija, viliodama emigrantus sugrįžti, savo rinkiminėje programoje buvo numačiusi kiekvienam sugrįžusiam įteikti 5 tūkst. eurų kompensaciją. Dar kelios partijos, tiesa, nepatekusios į Seimą, irgi baisėjosi emigracijos mastais. Tačiau nieko materialiai apčiuopiamo nepasiūlė. Tai rodo, kad politikai jaučiasi prieš emigraciją bejėgiai. Jiems emigracijos bangos kaip cunamio bangos. Stebėti, baisėtis galima. Bet proceso suvaldyti neįmanoma.

Aišku, mažai tikėtina, kad žmonės nuspręs neemigruoti, kad Lietuva neišnyktų. Be to, emigraciją didina ir tai, kad lietuvių užsienyje laukia jau anksčiau išvykę šeimos nariai, draugai, giminės. Jei asmens „socialinė infrastruktūra“ jau užsienyje, į užsienį išsiruošia ir paskutiniai šios „socialinės infra-struktūros“ nariai. Pasijutę Lietuvoje per daug vieniši. Anksčiau išvykusieji pritraukia naujus išvykėlius kaip magnetas. Tad kiekviena nauja emigracijos banga natūraliai būna kiek didesnė už pirmtakę. Kita priežastis, kodėl žmonės, ypač jauni, išvyksta, beveik ta pati, dėl ko jaunimas bėgo iš kaimo į miestus. Esą jei lieki kaime ar net baigi kaimiškų specialybių mokslus, esi nevykėlis. Antrarūšis. Imperatyvas - varki mieste, gal net kankinkis, bet į kaimą šiukštu negrįžk. Tai būtų gėdingas asmeninis pralaimėjimas. Ir net sau nepripažink, kad vargsti. Kai taip įsivaizduojama, tai dalis emigrantų mieliau kenčia apšiurusiame Londono priemiestyje ir vaidina „aristokratą“. Nei drįsta sugrįžti į Tėvynę, kur tėvai turi dviejų aukštų namą.

Emigrantų susigrąžinti beveik neįmanoma. Ištekėjusio vandens, įsigėrusio, nugaravusio atgal į kubilą nesupilstysi. Tačiau įmanoma padėti dar neišvykusiems likti čia. O kaip? Labai paprastai. Jei elgsimės sąžiningai. Ir labai sudėtinga. Jei gyvensime kaip dabar. Žmonės bėga, nes jaučiasi savo Tėvynėje neįvertinti ir pažeminti. Jei paauglys mato savo tėvus, sąžiningus pedagogus, važinėjančius kledaru, kai kontrabandininkų sūnus gyvena prabangoje, pedagogų sūnus Lietuvoje neliks. Nes jaučia, kad kažkas Lietuvoje neteisinga. Jei Seimas pradeda savo darbus nuo apkaltų, tai žmonės tokį Parlamentą puola kaltinti patys. Kiekviena informacija apie korupciją, valdžios savivalę, nesąžiningumą suveikia kaip spyris bėgti iš Lietuvos. Labai daug kalbama apie savižudybių prevenciją. Bet emigracija taip pat yra lėtinė lietuvių tautos savižudybė. Ją skatina bet koks nesąžiningas viešasis pirkimas. Netgi nesąžiningas meistriukas. Anksčiau prašęs už suteiktą paslaugą 10 litų, o dabar 10 eurų. Aišku, klientas užmokės. Kurgi dėsis. Bet pasijus, kad iš jo atvirai tyčiojamasi, lupikaujama. Lendama į kišenę. Lietuviai patys veja lietuvius iš Lietuvos. Skirstydami vieni kitus į „luzerius“, „žioplius“, antrarūšius. Žmogui daug lengviau iškęsti, kai jį žemina ne tautietis, bet koks nors norvegas. Kai tautietis tyčiojasi - daug skaudžiau. Galų gale tas pats baltiškas kraujas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"