1 nuotr.2017 metų vasario mėnesį kiek daugiau nei ketvirtadalis (27%) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o septyni iš dešimties (72%) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinius 2 mėnesius (lyginant su 2016 m. gruodžio mėnesio apklausa) net 16 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į blogąją pusę, o lyginant su gyventojų nuomone šiuo klausimu prieš metus (2016 m. vasarį) pastebinčių situacijos pablogėjimą šalyje padaugėjo 11 procentinių punktų.
Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 900 eurų), vadovai bei studentai ir moksleiviai, dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai, rusų tautybės gyventojai.
Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (80% mano, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja), gyvenantys kaimo vietovėje (80%), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (75%) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 550 eurų per mėnesį (79%), pensininkai (80%), bedarbiai (84%) bei darbininkai ir ūkininkai (76%), lenkų tautybės gyventojai (89%).
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę santykinai kiek dažniau mano tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (38% iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei LR liberalų sąjūdžio (37%). Didžiausi pesimistai šiuo metu yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (87% iš jų mano, kad reikalai šalyje blogėja) bei partijos Tvarka ir teisingumas (81%) rinkėjai.
2017 metų vasario mėnesį kas dešimtas (10%) apklaustas šalies gyventojas manė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, trečdalis (35%) nurodė, kad ji nepasikeitė, o daugiau nei pusės (52%) atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 3% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su 2016 m. gruodžio mėnesio apklausos rezultatais, net 20 procentinių punktų padidėjo gyventojų dalis, teigiančių, kad šalies ekonominė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo. Lyginant su gyventojų nuomone apie šalies ekonominę padėtį prieš metus (2016 metų vasarį), 15 procentinių punktų padidėjo gyventojų manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo (tuo pačiu 8 procentiniais punktais sumažėjo teigiančių, kad ekonominė padėtis paskutiniu metu nesikeitė bei 4 procentiniais punktais sumažėjo atsakiusių, kad ji pagerėjo).
Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai bei bedarbiai, kairiųjų pažiūrų respondentai bei nelietuvių tautybės gyventojai.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, santykinai dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai, dirbantys valstybiniame ar viešajame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
2017 metų vasario mėnesį dešimtadalis (9%) apklaustų Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius), 42% respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu nepasikeitė, o pusė (48%) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo. 1% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinius 2 mėnesius atsakiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, padidėjo 8 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų vasarį), manančių, kad ji blogėja, padidėjo 6 procentiniais punktais.
Kad šeimos finansinė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės (54%), gyvenantys kaime (54%), respondentai su viduriniu ar nebaigtu viduriniu išsilavinimu (52%) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - iki 550 eurų (61%), bedarbiai (66%) ir pensininkai (60%), lenkų (56%) ir rusų (52%) tautybių gyventojai.
2017 metų vasario mėnesį daugiau nei pusė (56%) apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o trečdalis (35%) respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. Dešimtadalis (9%) neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Patenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje per paskutinius 2 mėnesius sumažėjo 6 procentiniais punktais, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2016 metų vasarį) patenkintų demokratijos veikimu sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, dažniau patenkinti vyrai, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis (virš 900 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, respondentai, dirbantys valstybiniame bei viešajame sektoriuje, dešiniųjų politinių pažiūrų gyventojai.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai, bedarbiai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų politinių pažiūrų žmonės.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, šiuo metu santykinai kiek daugiau patenkinti tik dviejų partijų rėmėjai (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijos), o labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (72% iš jų tuo nepatenkinti) bei partijos Tvarka ir teisingumas (58%) rinkėjai.
