1 nuotr.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neseniai pranešė, kad pernai, jai tarpininkaujant, į mūsų šalį iš užsienio valstybių sugrąžinta 19 tėvų globos netekusių vaikų. Deja, dėl Norvegijoje iš lietuvių šeimų paimtų vaikų grąžinimo į Lietuvą susitarimų pasiekti vis dar nepavyksta.
Jau dvejus metus Norvegijoje vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atimtą sūnų Gabrielių mėginanti ne tik susigrąžinti, bet bent jau pamatyti Gražina Leščinskienė kovo 14 d. „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje rašė, kad pagaliau jai pavyko susitikti su sūnumi.
„Pagaliau, po 2 metų... Tiek laukta diena, sulaukėm ir toliau su naujom jėgom lauksim grįžimo. Žinau, kad nori namo, ne kartą man sakei, o susitikimas tik patvirtino, tavo bandymai ieškoti manęs nenueis veltui. Aš tau pažadu, sūnau. Dar šiek tiek palauk, dar šiek tiek... Žinau, kaip tau sunku, ir dėl to turiu būti stipri už abu. Myliu tave, vėliau išsigydysim žaizdas“, - po susitikimo su sūnumi prie jų bendros nuotraukos rašė G.Leščinskienė.
Nors dar pernai vasario 19 d. Norvegijos pirmos instancijos teismas nusprendė, kad G.Leščinskienė turės teisę matytis su sūnumi kartą per mėnesį po tris valandas, pirmasis susitikimas įvyko tik dabar, praėjus daugiau nei metams, bendrauti mama su vaiku galėjo tik stebint pareigūnams ir vaiko teisių apsaugos specialistams, neturėdama teisės rodyti emocijų ir negalėdama nieko klausinėti apie jo dabartinį gyvenimą.
G.Leščinskienė yra viena iš mamų, kuri vaiko neteko Norvegijoje - šalyje, su kuria Lietuvai nepavyksta rasti sutarimo dėl nepilnamečių grąžinimo globėjams į gimtąją šalį. Nors Lietuvos institucijos Gabrieliaus globėja yra paskyrusios Lietuvoje gyvenančią jo močiutę, Norvegija, atrodo, dėl kažkokių priežasčių net nesvarsto berniuko grąžinimo ne tik kad motinai, bet ir į Lietuvą klausimo.
Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba informuoja pastaruoju metu gaunanti vis daugiau užsienio valstybių prašymų surasti tose šalyse be tėvų globos likusiems Lietuvos piliečių vaikams galimus globėjus Lietuvoje. Pernai gauti 68 tokie prašymai, 2015 m. - 60.
Pernai, tarnybai tarpininkaujant, į Lietuvą iš užsienio valstybių sugrąžinta 19 tėvų globos netekusių vaikų: 9 vaikai iš Jungtinės Karalystės, 3 - iš Suomijos, po 2 - iš Ispanijos bei Airijos ir po 1 - iš Italijos, Prancūzijos ir Estijos. 2015 m. į gimtinę sugrįžo 17 mažųjų lietuvaičių (16 - iš Jungtinės Karalystės ir 1 - iš Norvegijos).
Kaip „Vakaro žinias“ informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Janas Maciejevskis, į Lietuvą sugrąžinti vaikai - tie, kurie užsienio valstybėse dėl įvairių priežasčių buvo paimti iš šeimų. Tačiau iš pastaruoju metu dažniausiai linksniuojamos Norvegijos, kur, kaip teigiama, vaiko teisių apsaugos institucija „Barnevernet“ vaikus iš tėvų atima net per daug nesigilindama į situaciją, per dvejus metus sugrąžintas vos vienas vaikas - dėl duomenų apsaugos šio vaiko sugrąžinimo aplinkybių taryba atskleisti negali.
Paklaustas, kodėl pavyksta susikalbėti dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą su kitomis šalimis, o su Norvegija - ne, tarnybos atstovas teigė, kad „faktinis bendradarbiavimas su Norvegijos Karalystės institucijomis, atsakingomis už vaiko teisių apsaugą, kol kas nėra toks, kokio norėtųsi“. Ir, jo žiniomis, tai patiria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių institucijos bei diplomatai.
„Kitos užsienio valstybės, su kuriomis Lietuva bendradarbiauja, prie 1996 m. Konvencijos prisijungusios daug anksčiau, tad tarp minėtų valstybių ir Lietuvos jau susiformavusi atitinkama bendradarbiavimo praktika, bendradarbiaujama paprasčiau ir efektyviau, - teigia J.Maciejevskis. - Norvegijos Karalystė prie 1996 m. Konvencijos prisijungė tik pernai, liepos 1 d. Taigi tarp Lietuvos ir Norvegijos dar nėra susiformavusi aiški bendradarbiavimo šios Konvencijos pagrindu praktika, dėl to galimai ir kyla bendradarbiavimo sunkumų. Be to, galbūt Norvegijos Karalystės nacionaliniai teisės aktai šiuo metu dar nėra tinkamai suderinti su kai kuriomis 1996 m. Konvencijos nuostatomis.“
Kovo 3 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įvyko šios ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Užsienio reikalų ministerijos atstovų susitikimas. Jo metu aptarti bendradarbiavimo su kompetentingomis Norvegijos Karalystės vaiko teisių apsaugos institucijomis sunkumai ir galimi šio bendradarbiavimo gerinimo būdai. Artimiausiu metu, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai Norvegijos Karalystėje, planuojama surengti dvišalį susitikimą su Norvegijos centrine institucija nepilnamečių Lietuvos piliečių, gyvenančių Norvegijos Karalystėje, teisių užtikrinimo klausimams aptarti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
