1 nuotr.2016 metų gruodžio mėnesį 43% apklaustų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o kiek daugiau nei pusė (56%) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinį mėnesį (lyginant su lapkričio mėnesio apklausa) 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, o lyginant su gyventojų nuomone šiuo klausimu prieš metus (2015 m. gruodį) pastebinčių teigiamus pokyčius šalyje padaugėjo 10 procentinių punktų.
Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (56% mano, kad reikalai šalyje gerėja), didmiesčių gyventojai (50%), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (56%) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - virš 900 eurų (52%), vadovai (59%), specialistai ir tarnautojai (51%), studentai ir moksleiviai (53%), dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai (54%) bei respondentai, dirbantys valstybiniame ar viešajame sektoriuje (55%).
Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (63% mano, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja), gyvenantys kaimo vietovėje (65%), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (61%) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 550 eurų per mėnesį (67%), pensininkai (66%) bei bedarbiai (64%), nelietuvių tautybės gyventojai (63%).
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę dažniau mano dviejų partijų rėmėjai: LR liberalų sąjūdžio (58% iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (56%). Didžiausios opozicinės partijos (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų) rinkėjai pagal šiuos vertinimus pasidalijo po lygiai, o didžiausi pesimistai šiuo metu yra Darbo partijos (77% iš jų mano, kad reikalai šalyje blogėja), Lietuvos socialdemokratų partijos (71%) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (70%) rinkėjai.
2016 metų gruodžio mėnesį dešimtadalis (11%) apklaustų šalies gyventojų manė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, pusė (52%) nurodė, kad ji nepasikeitė, o trečdalis (32%) atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 5% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinį mėnesį 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, teigiančių, kad šalies ekonominė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo. Lyginant su gyventojų nuomone apie šalies ekonominę padėtį prieš metus (2015 metų gruodį), 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo ir 8 procentiniais punktais padaugėjo nurodžiusių, kad ekonominė padėtis paskutiniu metu nesikeitė.
Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, santykinai dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, gyvenantys mažesniuose miestuose, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei dirbantys valstybiniame ar viešajame sektoriuje.
2016 metų gruodžio mėnesį mažiau nei dešimtadalis (8%) apklaustų Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius), pusė (51%) respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu nepasikeitė, o keturi iš dešimties (40%) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo. 1% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinį mėnesį gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė. Lyginant su vertinimais prieš metus (2015 metų gruodį), apklaustųjų nuomonė apie šeimos finansinę padėtį kiek pagerėjo – 6 procentiniais punktais sumažėjo manančių, kad ji blogėja ir tuo pačiu 8 procentiniais punktais padaugėjo teigiančių, kad ji paskutiniu metu nesikeitė (nei gerėjo, nei blogėjo).
Kad šeimos finansinė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės (47%), gyvenantys kaime (43%), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (45%) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - iki 550 eurų (53%), pensininkai (51%), nelietuvių tautybės gyventojai (45%).
2016 metų gruodžio mėnesį pusė (51%) apklaustų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o 41% respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. 8% respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Patenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje per paskutinį mėnesį gyventojų dalis nepakito, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2015 metų gruodį) nepatenkintų demokratijos veikimu sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, dažniau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su vidutinėmis šeimos pajamomis (551 - 900 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, kairiųjų politinių pažiūrų gyventojai.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai bei bedarbiai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, dešiniųjų politinių pažiūrų žmonės.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, patenkinti tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (52% iš jų patenkinti ir 41% nepatenkinti), dviejų partijų rėmėjų nuomonė šiuo klausimu pasidalino per pusę (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir LR liberalų sąjūdžio), o labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (83% iš jų tuo nepatenkinti), Darbo partijos (65%) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (63%) rinkėjai.
