Lietuvos saulėlydis - į pensiją išeis daugiau, nei pradės dirbti

„Kiek pamenu, visai neseniai vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad baltarusių yra jau 62 tūkst. Tokie skaičiai šokiruoja. O jei pažiūrėtume į tokias šalis, kaip Uzbekistanas, Kazachstanas ir kiti „-anai", tai iš jų atvykusių dirbti į Lietuvą skaičius paaugo kartais - yra po kelis tūkstančius.

Taip, turime senstančią visuomenę. Tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema. Deja, pas mus ji bene didžiausia.

Ypač neramina gimstamumo tendencijos. Prisimenate, kaip prieš keliolika metų politikai sakė, kad pas mus per geros sąlygos vaiko priežiūrai ir gimdymui, kad per didelės išmokos ir visa kita? Sumažino. O visos tos taikytos priemonės tikrai prisidėjo prie gimstamumo didėjimo. Dabar reta šeima rizikuoja gimdyti daugiau nei 2 vaikus. Todėl ir turime senstančią visuomenę.

Tačiau skaičiai nėra kritiniai. Labiau mane neramina tai, kad ši statistika akcentuojama po ja paslepiant norą kuo lengviau į Lietuvą atsivežti piliečių iš trečiųjų šalių. Čia tai tikrai didžiulė problema, nes jų į Lietuvą kasmet atvyksta vis daugiau. O jokios strategijos, migracijos politikos neturime. Pasiduodame tik verslo manipuliacijoms, kai verslas šaukia, esą trūksta darbo jėgos, todėl reikia atsivežti pigios. Tačiau tų vietinių darbuotojų tikrai yra, tik į juos reikia investuoti perkvalifikuojant, sukuriant geras darbo sąlygas, didinant atlyginimus ir t.t. Kita vertus, esant senstančiai visuomenei, reikia rūpintis, investuoti į senesnių žmonių sveikatą, kad jie galėtų ilgiau dirbti savo darbą.

Tačiau verslas siekia kuo didesnių pelnų, darbuotojai dirba nežmoniškais krūviais ir nepastebime, kad žmogus, ypač dirbęs gamyboje arba statybos sektoriuje, dėl sveikatos problemų nebegali atlikti savo darbo. Jam tada reikia ieškoti lengvesnio darbo, o jo ne tiek jau daug yra arba jis apmokamas neadekvačiai", - sako Inga RUGINIENĖ.

- Kitaip tariant, sakote, kad visuomenės senėjimas nėra priežastis laisvai atverti sienas pigiai darbo jėgai iš užsienio?

- Savaime aišku, kad ne. Mes turime siekti, kad gerėtų darbo sąlygos vietiniams. Antras dalykas - esant dabartinei geopolitinei situacijai mes vien dėl nacionalinio saugumo negalime iš tam tikrų šalių taip neribotai įsivežti žmonių, jų nepatikrinę. Ir net nekalbame apie jų integraciją. Neatsakingai atsivežti žmogų ir po to jį palikti likimo valiai negalima. Užsieniečiai turi būti integruojami, kad negalvotų, jog gali mums primesti savo sąlygas.

- Pavyzdžiui, kone visi vienos greito maisto pristatymo firmos kurjeriai yra iš egzotiškų šalių, o norintiems ten įsidarbinti lietuviams studentams beveik neįmanoma.

- Taip yra todėl, kad trečiųjų šalių piliečius daug lengviau vėliau atleisti be jokių pasekmių. Priimi - išmeti, jie net nežino, kur pasiskųsti, sutinka su bet kokiomis sąlygomis. Esu girdėjus ne iš vieno sektoriaus, kad lietuviams yra labai sunku įsidarbinti, nes vietoj jų priimami užsieniečiai. Pavyzdžiui, daug lietuvių sunkvežimių vairuotojais dirba Vokietijoje ar Olandijoje, puikiai dirba, darbdaviai džiaugiasi. O mūsiškiams darbdaviams savi nereikalingi, nes svetimi (jau atsivežami net iš Lotynų Amerikos, Afrikos), gali ir už ryžių dubenėlį dirbti.

- Turime 12 proc. pensinio amžiaus žmonių, kurie tebedirba. Ar tiesiog myli darbą, ar priversti dirbti dėl mažų pensijų?

- Didžiulė laimė yra tada, kai mūsų pensininkai dirba tam, kad realizuotų save: ne dėl finansinių sunkumų, bet todėl, kad dar jaučiasi reikalingi. Bet didžioji dalis dirba tik tam, kad išgyventų. Be to, ne paslaptis, kad daugelyje sektorių yra darbuotojų krizė, todėl pensininkai juos išlaiko gyvybingus. Deja, ilgą laiką vykdėme politiką, kurie geriausius jaunus specialistus skatino išvykti į užsienį, Lietuvoje nesudarėme jiems normalių sąlygų. Be abejo, protingi, edukuoti žmonės, kurie neturi problemų su užsienio kalba, išvažiuoja kur nors kitur. Kol nesusiimsime, kol tik teoriškai kalbėsime, kad mokytojas - prestižinė profesija, kol nieko nedarysime dėl to, kad sveikatos priežiūrai trūksta darbuotojų, tol situacija negerės. O kai išeis ir dirbantys pensininkai, kai kuriuos sektorius gali ištikti krizė.

- Kodėl renkamasi lengviausią kelią - vietoj investicijų į savus gyventojus vežamasi pigią darbo jėgą iš kitur? Negi manote, kad politikus kažkokiais būdais verslas paperka?

- Manau, tarp verslo ir politikų per ilgą laiką susiformavo tamprūs ryšiai. Reikia suprasti, kad verslo lobistai turi daug resursų, kad prastumtų vieną ar kitą klausimą. Deja, labai sudėtinga įrodyti, kad migracija turi būti kontroliuojama.

- Tačiau taip kalbate ne dėl tautinių dalykų, o dėl to, kad migracija atima vietą iš vietos gyventojų ir devalvuoja algas?

- Kaip sakiau, tai yra ir saugumo klausimai, ir integracijos klausimai. Atvažiuojantys turi perprasti mūsų įstatymus, kultūrą, normas, santvarką. Neturime dar labiau atverti sienų, kad atvykėlių būtų daugiau nei mūsų šalies piliečių ir jie pradėtų mums diktuoti savo sąlygas.

- Ar tik išmokų sumažinimas, jūsų nuomone, prisidėjo prie gimstamumo mažėjimo?

- Jokiu būdu, yra visas kompleksas problemų. Pavyzdžiui, yra moterų problemos, kai jos po gimdymo retai grįžta į savo darbovietę, ypač privačiame sektoriuje. Tada tenka ieškoti darbo, o tam trūksta patirties ir panašiai. Be to, nelabai kas nori įdarbinti, kai yra mažas vaikas, nes jis gali sirgti. Kita problema - darželių trūkumai, kai nežinai, kur reikės vaiką palikti. Po darželio vaikas eina į mokyklą. O kokia yra švietimo sistema? Koks ten stresas? Be to, niekad nežinai, kiek reikės papildomai primokėti.

O dar ir visas šalies ekonominės situacijos situacijos nepastovumas... Pažiūrėkite, kokia infliacija, kaip kilo energetikos kainos, palūkanos ir t.t. Kai toks nepastovumas, šeimos prieš gimdydamos pagalvoja, ar sugebės išlaikyti vaiką.

Mūsų politikai, kurie vietoj to, kad nuramintų visuomenę, vis labiau ją dirgina. Kad ir tas karo kvapas - kasdien girdime, esą karas beldžiasi į duris. Šeima, kuri planuoja ateitį, viską vertina.

CITATOS

„Mes, beje, dirbančių pensinio amžiaus gyventojų turime apie 12 procentų ir tai yra gana geras rodiklis, taip pat neblogas rodiklis yra tų žmonių, kurie yra prieš pensiniame amžiuje: 10 metų iki pensinio amžiaus irgi užimtumo lygis yra gana aukštas", - LRT teigė Vilniaus universiteto profesorius Romas LAZUTKA.

„80 proc. Lietuvos pensinio amžiaus žmonių dirba kaip ir per prievartą: maža pensija, nori padėti vaikams, nori kažką dar sukaupti ateičiai. Faktiškai tai nėra gerai", - LRT sakė Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas GRUŽEVSKIS.