Lietuvos neišgelbės nė 100 naikintuvų

Sudužus vienam iš dviejų lietuvių naikintuvų, valdininkai vis garsiau kalba apie apverktiną karinės aviacijos būklę. Tačiau ginkluotės ekspertai atskleidžia: net ir šimtas orlaivių Lietuvos oro erdvės neapsaugos. Nes antikvarinė radarų sistema nepastebėtų nė Vilniaus centre nusileidusio naikintuvo. Mat ginti Afganistaną valdžiai svarbiau nei Lietuvą.

Po vis dar mįslingo Lietuvos ir prancūzų lėktuvų susidūrimo paaiškėjus, kad Lietuvai liko vienas mokomasis naikintuvas, valdžios atstovai eilinį kartą prabilo apie poreikį stiprinti apsaugą. Tačiau buvęs Karinių oro pajėgų vadas Jonas Marcinkus tikina, kad valdžios pareiškimai, jog Lietuvai reikia dar kelių dešimčių naikintuvų, bus absurdiški tol, kol Lietuva nesutvarkys neveikiančios radarų sistemos. Mat dabar skraidyti virš Lietuvos nepastebėtas gali kas tik nori.

- Pats dar 2005-aisiais vadovaudamas Karinėms oro pajėgoms buvote atleistas iš pareigų po incidento, kai Lietuvoje nukrito naikintuvas. Tuomet prasitarėte apie mūsų oro pajėgų gynybos spragas. Ar tai ir jūsų atleidimas nebuvo susiję?

- Viskas įvyko todėl, kad Lietuvos oro kontrolės sistema nesugebėjo užfiksuoti naikintuvo, kuris skraidė daugiau nei 20 minučių virš Lietuvos. Naikintuvas mūsų sistemų buvo nematomas. Mūsų budėtojas pranešė, jog jam baltarusių operatyvinis budėtojas perdavė, kad virš Lietuvos skraido naikintuvas. Mūsų sistemos tylėjo. Tuometinis krašto apsaugos ministras vėliau pareiškė, kad nukritęs rusų lėktuvas buvo neginkluotas, kad pilotas katapultavosi iškart kirtęs Lietuvos sieną, o aš išsiaiškinau priešingus dalykus. Išsiaiškinau, kad lėktuvas perskrido per visą Lietuvą, perskrido NATO pajėgų aerodromą Šiauliuose, pasisuko Kauno link, nukrito Šakių rajone ir kad buvo ginkluotas. Esu įsitikinęs, kad buvo susitarta su Rusija dėl šios informacijos nuslėpimo, o tuometinis kariuomenės vadas Valdas Tutkus, pats įsakęs man bendrauti su rusų generolais, turėdamas savų interesų susidorojo su manimi.

- Ar situacija dėl oro erdvės saugumo pasikeitė?

- Iškart po to Vyriausybė buvo suplanavusi 54 mln. litų skirti radarams įsigyti. Bet pinigai ir nebuvo skirti. Krašto apsaugos ministrė ir šį pavasarį pasakė, kad sistemą reikia tobulinti. Tačiau šių metų įvykiai vėl parodė spragą: trys vokiečių verslininkai savo privačiais lėktuvais perskrido visą Lietuvos oro erdvę nė nepastebėti. Ir tik kai jie įskrido į Latvijos teritoriją, buvo pastebėti, tada pakelti ir NATO naikintuvai, kurie lėktuvus nutupdė. Vadinasi, tiek jie, tiek bet kuris rusų naikintuvas dabar gali sėkmingai nepastebėtas nutūpti Katedros aikštėje.

- Ministrė Rasa Juknevičienė skundžiasi per mažu finansavimu, tačiau Afganistane šiemet planuoja išleisti 67 mln. litų. Nupirkta ir 12 visureigių už 15 mln. litų. Ar tai normalu neturint veikiančios radarų sistemos Lietuvoje?

- Visos šalys kalba: laikas išeiti iš Afganistano, kai kurios šalys tai jau padarė. Mūsų kariuomenės paskutinis pirkinys - visureigiai „Toyota“ tik parodė, kad mūsų ekspedicinės pajėgos ruošiasi ir toliau ten būti. Ar to reikia? Lietuva prisiima nepasvertus įsipareigojimus, neatitinkančius Lietuvos galimybių. Įsipareigojimų amerikiečiams Lietuva neatšaukė, tuo tarpu daug finansiškai ir kariniu požiūriu stipresni olandai misiją baigė. Nežinau, ką mes laimime.

- Ar tiesa, kad NATO naikintuvai, pagal galiojančius reglamentus, turi pasiekti taikinį tik po keliolikos minučių, o per tiek bet kuris naikintuvas jau būtų perskridęs mūsų oro erdvę? Ar mes esame saugūs?

- Tie duomenys nėra vieši, bet yra keletas parengčių - nuo kelių iki keliolikos minučių. Bet Lietuvoje nėra oro kontrolės. Tad lėktuvas tikrai gali perskristi Lietuvos teritoriją NATO naikintuvams nė neatsiplėšus nuo žemės. Aš pats tikrai nesijaučiu saugus.

Lietuvos išlaidos NATO operacijoms, daugiausia - Afganistane

Metai        Mln. litų

2004         22,8

2005         39,1

2006         59,9

2007         69,1

2008          71

2009        51,8

2010         55

2011          67

Lietuvos karinės oro pajėgos šiuo metu turi:

3 transportinius lėktuvus C-27J „Spartan“

1 lengvąjį atakos lėktuvą l-39ZA „Albatross“

2 transportinius lėktuvus L-410 „Turbolet“ (abu kapitališkai remontuojami)

3 Sportinius lėktuvus An2 (1 nebeskraido)

1 sportinį lėktuvą JAK-18T

2 sportinius lėktuvus JAK-52 (abu kapitališkai remontuojami)

Krašto apsaugos ministerijos duomenys