Ligoninių pertvarka ar juodasis sąrašas

Opozicijos atstovai šiandien tiesiai iš Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų (jei jie atvyks į posėdį) bandys išgirsti, ar nemėginama vėl slapta „praretinti“ šalies ligoninių tinklo. Jie įsitikinę, kad po šiuo pavadinimu slepiasi ankstesnė Aurelijaus Verygos vizija, kuriai Seimas buvo pritaręs, tačiau ją vetavo tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, įžvelgusi Konstitucijos pažeidimus.

Kas gi tai per vizija? Ją 2018 m. pabaigoje žurnalistams pristatė pats A.Veryga, sakęs, kad pagrindinis tikslas - sukurti ligoninių tinklą, kurio pagalba esą medicinos paslaugos būtų kokybiškesnės. Pasak A.Verygos, į tinklą galėtų patekti tiek biudžetinės, tiek privačios ligoninės, tačiau jos turės atitikti kriterijus.

„Įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, pvz., chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis“, - vardino A.Veryga.

Beje, šie kriterijai turėjo būti patvirtinti įstatymu, o ne ministro vienasmenišku sprendimu, kaip buvo pirminiame reformos variante, vetuotame D.Grybauskaitės. Tačiau antrą kartą Seimas ministro planams pritarti nebesiryžo. Mat apsižiūrėta, kad sugalvoti kriterijai tik nulems, kad dalis rajoninių ligoninių turės užsidaryti: iš veikiančių 36 rajoninių ligoninių net 15 neatitiktų keliamų kriterijų - neturėtų trijų iš penkių reikalaujamų skyrių.

Ministerijos vyr. patarėjas Gintaras Kacevičius tąkart paaiškino: „Tos ligoninės, kurios į tinklą nepateks, kaip gydymo įstaigos tikrai išliks. Tačiau pasikeis jų veiklos turinys. Jose nebeliks aktyviojo gydymo visą parą. Ligoninėms įprastų paslaugų teikimo jose nebeliks, kadangi jos bus tinklo ligoninėse.“

Tradiciškai neigia

A.Verygos patarėja Lina Bušinskaitė prieš porą savaičių „Vakaro žinias“ užtikrino, esą ministerijos šiuo metu vykdomas techninės pagalbos projektas „Ligoninių tinklo pertvarka“, kuris yra finansuojamas bei prižiūrimas Europos Komisijos, niekaip nesusijęs su gydymo įstaigų pertvarka.

„Tai yra į gerosios praktikos sklaidą orientuotas pilotinis projektas. Norėtume nuraminti, kad SAM neplanuoja jokių reformų sveikatos sektoriuje, t.y. gydymo įstaigų sujungimo, apjungimo, prijungimo, nes tam nėra jokio pagrindo“, - paaiškino L.Bušinskaitė.

Iškalbingas pavadinimas

Tiesa, ministerija aklai tikėti negalima. Prieš dvejus metus žiniasklaida buvo paskelbusi „juodąjį“ ligoninių, kurios bus uždarinėjamos, sąrašą. A.Veryga iškart pareiškė, kad tai - išsigalvojimai, tačiau vėliau vis dėlto pripažino, kad ketina įteisinti jau minėtus kriterijus, susijusius su ligoninių daugiaprofiliškumu. Ir „sutapimas“: būtent tų kriterijų būtų neatitikusios ligoninės iš paskelbto „juodojo“ sąrašo.

Ministerija neįtikino ir Seimo opozicijos. Sveikatos reikalų komiteto išvados rengėjų šiam klausimui paskirtas komiteto vicepirmininkas, konservatorių frakcijos narys, buvęs Rokiškio ligoninės vadovas Raimundas Martinėlis neabejoja, kad po įmantriu pavadinimu paprasčiausiai pakišti ankstesni A.Verygos kėslai, o tą esą liudija ir projekto pavadinimas: „Ligoninių tinklo pertvarka“. Esą projektas, kurio tikslas - tinklo pertvarka, negali būti nesusijęs su tinklo pertvarka.

„Grįžtama prie plano, kurį vetavo prezidentė D.Grybauskaitė - siekiama mažinti rajoninių ligoninių skaičių. Tai - rimtas dalykas, kurį ministerija slaptai daro. Kai anksčiau surengėme komiteto posėdį, ministras viešai atsiprašė, kad viskas daroma neišdiskutavus. Tačiau esmė - bandoma padaryti tai, kas buvo vetuota, tik slapta ir po kitu pavadinimu paslėpus.

Gal fiziškai ligoninių neuždarytų, tačiau viskas būtų koncentruojama penkiuose didžiuosiuose centruose, rajonams paliekant tik būtinąsias paslaugas. Gydymo paslaugų prieinamumas dar labiau sumažėtų“, - konstatavo R.Martinėlis.

Būtų priverstos pačios likviduotis

Viena iš ligoninių, kuri, pagal juodąjį sąrašą, galimai turėtų užsidaryti, būtų Molėtų ligoninė. Pasak jos direktoriaus Vaidoto Grigo, įstaiga sąžiningai įvykdė visus ministerijos nurodytus restruktūrizacijos etapus ir pasiliko tik geriatrijos bei vidaus ligų stacionarą.

„Verygos klauskit, kam nuo to būtų geriau. Opozicija nepučia burbulo, bandoma įgyvendinti senesnius planus, tik siekiama tai padaryti aplinkiniais keliais. Nei tariantis, nei šnekantis, nei diskutuojant“, - baisėjosi V.Grigas.

Jis „Vakaro žinioms“ priminė, kad A.Veryga dar vasarą pagrasino: gydymo įstaigoms, per pandemiją neatnaujinus paslaugų, bus mažinamas finansavimas.

„Žinoma, kad neteikiame tiek paslaugų, kiek teikdavome prieš pandemiją, nes jų ir neįmanoma tiek suteikti dėl nustatytų griežtų reikalavimų. Ir ne tik dėl jų. Ir dėl poliklinikų darbo, nes mes iš gatvės žmonių nepriimame. Žmogus turi gauti siuntimą iš poliklinikų, o jos irgi neatnaujino visų paslaugų. O ir nuo pačių ligonių priklauso, nes jie bijo eiti į gydymo įstaigas. Tad realiai paslaugas atnaujinti 100 proc. neįmanoma.

Jei finansavimas bus skiriamas tik už faktiškai suteiktas paslaugas, gydymo įstaigos pačios turės užsidaryti, nes niekas be pinigų nedirba. To ir siekiama. Du mėnesiai - ir viso gero. Jei mes pandemijai ruošiamės dusindami įstaigas - ką gi, gerai“, - ironizavo V.Grigas.

Situaciją komentuoja Lietuvos rajonų asociacijos vadovas Vygantas SUDARIS:

Trečiadienį (pokalbis vyko antradienį - aut.pas) ministerijoje vyko pasitarimas. Pamenate, prieš kurį laiką Vyriausybė buvo nutarusi, kad įstaigų, kurios nepasieks 70-80 proc. paslaugų kiekio, koks buvo iki pandemijos, vadovai bus kviečiami pasiaiškinti. Būtent apie tai ir buvo kalbama. Kol kas apie finansavimo nubraukimą nebuvo kalbama. Matyt, todėl, kad artėja rinkimai. Dėl tinklo pertvarkos irgi nekalbėta. Tačiau per europinius pinigus norima prakišti tą patį, ką vetavo D.Grybauskaitė. Ir bus bandoma pateikti, kad mes patys to norime.

Ministerija atsiprašinėja, esą ne taip buvo suprasta. Tačiau kaip yra iš tikrųjų - visiškai neaišku. Tikėkimės, paaiškės per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį.