L.Kasčiūnas - liberalių konservatorių košmaras

Vasario 9-ąją vykusiuose naujojo konservatorių vedlio rinkimuose L.Kasčiūnas surinko 13 488 balsus. Liberaliajam sparnui priklausanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė gavo 2 942 balsus. Arvydas Anušauskas su Žygimantu Pavilioniu - atitinkamai pelnė 392 ir 298 balsus, o jurbarkiečio Daivaro Rybakovo pirmininkavimo iš viso pageidavo tik 59 asmenys.

Grįžimas namo?

Pirmoji išvada - konservatoriai ir toliau pirmenybę teikia jaunesniems partijos vadovams. 43 metų Gabrielių Landsbergį pakeitė 43 metų L.Kasčiūnas, o antroje vietoje liko 41-erių R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Į šeštą dešimtį įkopęs ir į septintą dešimtį įžengęs kandidatas gerokai nuo „jaunimo" atsiliko.

Antras pastebėjimas - liberaliojo sparno fiasko. Partijos nariai bei rėmėjai aiškiai pageidavo, jog konservatoriai, pernelyg susižavėję liberalizmu, vos ne paknopstomis grįžtų atgal, namo. Prie konservatizmo. Pernelyg suliberalėjęs, palaidas mopsas grąžintas į būdą. Su tikrojo konservatizmo iškaba. Kol to mopso dar nesumaišė su Viktorijos Čmilyte-Nielsen partija.

Tačiau yra vienas paradoksas. Partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo daugiau konservatorių rėmėjų (10 119) nei pačių partiečių (7 065).

Nors partija, 2022 m. duomenimis, turėjo 12 819 narių. Negi jų beveik pusė išmirė? Negi būti konservatoriumi yra tiek kenksminga sveikatai? Higienos centras tokių duomenų neturi. Todėl neaišku, kodėl beveik pusė partiečių tapo tiek apatiški, apolitiški, jog net dalyvauti naujo pirmininko rikimuose nepanoro. Gal nerado, už ką balsuoti? Gal pageidavo tik Ingridos?

Mat, sprendžiant iš rinkėjų sudėties, konservatorių rėmėjai buvo labiau suinteresuoti išsirinkti pirmininku L.Kasčiūną, nei patys konservatoriai.

„Grietinėlė" papiktinta

Naująjį partijos pirmininką suskubo sveikinti europarlamentaras Paulius Saudargas. Taip pat priklausantis krikščioniškajam partijos sparnui. Sveikino Audronius Ažubalis ir kiti partiečiai, kurie aiškiai balsavo ne už R.Morkūnaitę-Mikulėnienę.

Tačiau keistoka tapti lyderiu partijos, kurios „grietinėlė", įskaitant Ingridą Šimonytę, Rasą Juknevičienę, Andrių Kubilių, buvo ne dabartinio lyderio pusėje. Agitavo už R.Morkūnaitę-Mikulėnienę. Tikėtina, jog už ją balsavo ir Landsbergių giminė. Nes, parafrazuojant vieną konservatorių, norėjo ne maršo, bet džiazo. O anot I.Šimonytės, todėl, kad partija yra ne vykdomoji valdžia, ne įmonė, ne ministerija, bet bendruomenė.

Partiečių „grietinėlė", nepalaikanti L.Kasčiūno, baiminosi partijos krypties į radikalizmą, chamizmą ir neapykantą.

R.Juknevičienė priminė, jog L.Kasčiūnas kadaise pasisakė prieš Europos Sąjungą. Tai tiesa. Būdamas studentu 2003 m. dalyvavo visuomeniniame judėjime „Už nepriklausomą Lietuvą". Šis judėjimas pasisakė prieš Lietuvos stojimą į ES, nes tai paskatintų tautinės valstybės nykimą.

Taip pat L.Kasčiūnas, būdamas 18-metis, priklausė Nacionaldemokratų partijai, buvo jos lyderio Mindaugo Murzos pavaduotojas, bet dabar tai laiko jaunatviška klaida.

Tačiau R.Juknevičienė dabar baiminosi ne M.Murzos, seniai tapusio Gervaldu. Baiminosi, kad panašiai kaip Laurynas apie ES kalba Orbano vengrai, Le Pen partija, lenkų Kačynskio partija ir Aurelijus Veryga su Valdemaru Tomaševskiu.

Ponia Rasa baiminosi kažkokios „šutvės", kuri esą nuvilks L.Kasčiūną į tą patį mėšlą, kaip Sinica (Vytautas Sinica - Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo" partijos pirmininko pavaduotojas - aut. past).

Esą jei taip atsitiktų, konservatoriai Seimo rinkimuose tegautų 5 proc. balsų. O jei L.Kasčiūnas atsilaikys, prognozavo R.Juknevičienė, tada esą „pasipils mėšlas iš to paties nukvakusių diedų flango".

Žavu, kad 67 metų europarlamentarė Rasa jaučiasi tokia jaunatviška, kad 35-erių metų V.Sinica jai jau atrodo „senas diedas".

Kai nesi afroamerikietis iš naujojo orleano

Grįžtam prie „maršo ir džiazo". Nežinau, ar šį palyginimą pateikęs konservatorius norėjo L.Kasčiūną sutapatinti su „maršistais". Gal ir yra tokia potekstė. Bet džiazo ir maršo palyginimas ir taip yra psichologiškai įdomus.

Kas labiau sutelkia visuomenę? Jei visuomenę labiau sutelktų džiazo improvizacijos, visos pasaulio kariuomenės paraduose žygiuotų ne maršo ritmu, bet džiazo variacijomis. Kariai žygiuotų suktukais, šuoliukais, vingiais, o kartais atlikdami salto ar užsimerkę stabtelėdami. Įdomu, kiek tokia įvairialypė, egzaltuota, „kaifuojanti" kariuomenė ar visuomenė būtų pajėgi susitelkti. Bendriems, valstybei svarbiems veiksmams.

O maršo ritmas yra aiškus, nesudėtingas, todėl visuomenei lengviau suprantamas, priimtinesnis ir, kas svarbiausia, masiškesnis. O ko siekia bet kokia partija? Tapti „grietinėlės" uždaru klubu, sakančiu plebėjams „fui", ar masiška organizacija?

Eiliniame, toli gražu ne elitiniame Vilniaus Lazdynų mikrorajone užaugęs, keturis vaikus auginantis L.Kasčiūnas dabar bandys rasti kuo daugiau konservatorių simpatikų regionuose. O taip pat ir miestuose. Nes per Seimo rinkimus Vilniuje konservatoriai laimėjo tik 6-iose iš 13-os vienmandačių apygardų, o Kaune - tik 1-oje iš 8-ių. Bus nelengva, nes regionų rinkėjus lygiai taip pat žvejoja ir kitos partijos. Grumdosi alkūnėmis, šonais kiek tik gali.

Čia labiausiai sekasi neišdidiems, šmaikštiems, nepasipūtusiems. Šiukštu ne per dideliems inteligentams. Nes kaimas inteligentus tapatina su baltarankiais. Kaimuose agituoti sekasi šiek tiek primenantiems archajiškų lietuviškų vestuvių piršlius. Liežuviais mala, beveik niekas jais visu šimtu procentų netiki, kikena, šaiposi, bet vis vien visiems linksma! Vis vien ūpą pakelia! Nes į piršlį žiūrėti malonu. Todėl lietuviai, kai supyksta, „karia vieni ant kitų visus šunis", bet piršlius, jei karia, vis vien nepakaria.

O L.Kasčiūnas, jau pradėjęs konservatorių vojažus po Lietuvą, žada paremti G.Palucko vyriausybę tais klausimais, kurie naudingi valstybei.

O vienas svarbiausių klausimų - imigracija. Anot L.Kasčiūno, valstybė turi žinoti, kada duris atidaryti, o kada - uždaryti. Antras uždavinys - didesnė pagarba valstybinei kalbai.

Kaip seksis, parodys laikas. Jei tikisi, kad paskui jį klusnia ristele nukulniuos partijos liberalai, tik veltui tikisi. Dar bus ir tylių kerštavimų, ir užkulisinių intrigų.