L.Kasčiūnas kreipėsi į G.Palucką: prašo pateikti motyvuotą vertinimą TS-LKD pasiūlymams dėl gynybos

Rašte premjerui, su kuriuo susipažino ELTA, L. Kasčiūnas pažymi, jog dabartinė geopolitinė situacija reikalauja „atitinkamo nusiteikimo ir požiūrio, kuris būtų adekvatus“.

„Šiandien nėra svarbesnio klausimo, svarbesnio prioriteto, kaip sukurti sąlygas apsaugoti Lietuvą“, – kreipimesi į G. Palucką nurodo TS-LKD pirmininkas.

L. Kasčiūnas pažymi, jog prieš keletą savaičių konservatoriai pristatė gynybos planą ir išdėstė konkrečius siūlymus, kaip būtų galima sustiprinti šalies saugumą. TS-LKD prašo Vyriausybę šiuos siūlymus išgirsti ir pateikti „motyvuotą įvertinimą“, kam Ministrų kabinetas pritartų, o kam – ne.

„Prašome teikti motyvuotą įvertinimą, kuriems iš šių siūlymų Vyriausybė pritaria, o kuriems ne, ir pateikti aiškius paaiškinimus dėl priežasčių, kodėl tam tikri pasiūlymai gali būti atmesti ar patobulinti. Tai leis visuomenei ir Seimo nariams aiškiai matyti, kokius sprendimus priima Vyriausybė, kokie yra jų pagrindai ir kaip jie atitinka mūsų bendrą nacionalinį interesą“, – rašo L. Kasčiūnas.

Jis taip pat primena, jog konservatoriai dar sausio mėnesį kreipėsi į Vyriausybę ir valdančiuosius, ragindami atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos ir naujojoje redakcijoje įtvirtinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus dėl didesnio finansavimo krašto apsaugai.

„Gaila, kad tuo metu nesulaukėme atsakymo iš Jūsų, tačiau norime pabrėžti, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nuo šio siūlymo neatsitraukia ir kviečia grįžti prie partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimo“, – apgailestavo jis, vis tik žadėdamas, jog konservatoriai yra pasirengę bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų dėl šalies saugumo.

Raštu kreipėsi ir į parlamentinių partijų vadovus

Panašų kreipimąsi L. Kasčiūnas išsiuntė ir parlamentinių partijų pirmininkams. Rašte konservatorius paragino kolegas Seime grįžti prie diskusijų apie galimybes atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos.

„Ir toliau manome, kad siekiant tvarių sprendimų su ilgalaikiais įsipareigojimais būtinas konsensusas todėl dar kartą raginame grįžti prie partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimo“, – dėstė jis.

„Mes, TS-LKD, esame atviri diskusijai ir norime pateikti konkrečius siūlymus, kurie galėtų tapti diskusijų objektu, siekiant rasti bendrą konsensusą atnaujinant Nacionalinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

G. Paluckas TS-LKD siūlymus sutiko skeptiškai

Tiesa, G. Paluckas viešai jau yra pasisakęs apie TS-LKD pateiktą gynybos planą. Jis nurodė, kad Vyriausybė imasi veiksmų, siekiant stiprinti šalies saugumą, ir tai, pasak jo, daro nešvaistydama laiko, skirdama reikalingus finansus.

„Gynybos klausimai sprendžiami labai rimtai. Finansavimas jau 2025 m. biudžete siekia 4 proc., 2026–2028 m. pasieks Valstybės gynimo tarybos keliamus reikalavimus divizijai ir kariuomenės modernizavimui“, – anksčiau žurnalistams komentavo G. Paluckas.

„Dar daugiau galiu pasakyti – įvairūs nuogąstavimai, kad nėra rūpinamasi kontrmobilumo priemonėmis, yra iš piršto laužti, nes ir ateinančią savaitę bus paskelbta, jog prieštankinių minų įsigijimui yra skiriama virš 50 mln. eurų. Tai yra mūsų vietinės industrijos ir pramonės užsakymas. Taip kad visi šie klausimai yra sprendžiami nešvaistant laiko ir skiriant reikalingus finansinius resursus ir, be jokios abejonės, keičiant teisės aktus, kur jų reikia“, – kalbėjo G. Paluckas.

Anksčiau premjeras buvo skeptiškas ir poreikiui atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos.

„Pinigai ant stalo yra geriausias nacionalinis susitarimas “, – Eltai yra teigęs jis.

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmė didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT). Premjeras G. Paluckas LRT televizijai patikino, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.