1 nuotr.tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas neabejoja, kad derybų dėl taikos metu Rusija reikalaus išvesti NATO karius iš Rytų flango valstybių. Visgi, buvęs krašto apsaugos ministras sako tikintis naujosios Amerikos administracijos ryžtu toliau ginti Europą.
„Ką rusai neišvengiamai dės ant stalo – kad amerikiečiai išvestų karius iš Rytų flango. Čia bus klausimas, ar Trumpo administracija pasirašo šiai žalingai, grėsmingai nesąmonei, ar meta šį pasiūlymą į šiukšlių dėžę“, – penktadienį teigė L. Kasčiūnas.
„Tikiu Amerika, kad Amerika laikysis tvirtai. Pagal jų parametrus dėl gynybos finansavimo atrodome gerai. Dėl mūsų pozicijų Kinijos, Irano atžvilgiu esame strategiškai viename puslapyje su JAV. Tikrai turime argumentų“, – pridūrė jis.
Apie tai, kad Rusija gali pakartoti 2021 m. NATO keltą ultimatumą nesteigti karinių bazių Rytų Europoje kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas ragina ne tik laukti Amerikos sprendimų, bet ir vykdyti įsipareigojimus gynybai, užtikrinti visuotinės gynybos principo įgyvendinimą.
„Kai rusai ant derybų stalo deda tokį reikalavimą, natūralu, kad tu turi kelti klausimą, kad tokių nuolaidų nebūtų, nes tai kurtų prielaidą susiformuoti tam tikram vakuumui mūsų regione. To mes sau negalime leisti. Ne tik laukti, bet ir daryti savo darbus“, – kalbėjo konservatorius.
„Kol kas apokaliptinių nuotaikų dėl NATO aljanso nebraižyčiau. Faktas, kad turime skirtingus matymus čia ir už Atlanto. Pats principas, kad į gynybą reikia investuoti didesnius pinigus – teisingas. Matyt, ta kryptimi turėsime eiti. Suvokimas, kad Europa pati turi rūpintis savo saugumu – yra faktas, tą reikia daryti“, – akcentavo jis.
Abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimai.
JAV lyderis yra pareiškęs, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.
Tuo metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas trečiadienį pavadino diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas. Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.
Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.
Visgi, reaguodamas į tokius pareiškimus buvęs D. Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse.
