L.Kukuraitis pastebi paradoksalią situaciją darbo rinkoje

„Turime kiek paradoksalią situaciją, nes registruotas nedarbas, kuris fiksuojamas Užimtumo tarnyboje, iš tiesų auga. Dabar yra 13,3-13,5 proc. Prieš karantiną buvo apie 9 proc., tai tas augimas tikrai yra ženklus.

Bet užimtumo skaičius, net jei ir buvo nukritęs, dabar sparčiai grįžta į savo pozicijas ir dabar yra toks pat, koks buvo prieš karantiną. Nedarbas auga ne dirbančiųjų sąskaita, bet jis auga greičiausiai tų, kurie dirbo savarankiškai, buvo išsiėmę individualią veiklą, verslo liudijimus ir dabar registruojasi kaip bedarbiai“, – LRT radijui sakė L. Kukuraitis.

Anot jo, darbo paieškos išmokos padeda „ištraukti“ dirbančiuosius šešėlyje.

„Dalis žmonių dirba šešėlyje, gauna kažkokias pajamas neapskaitytas. Bet dėl to ir yra svarbu, kad jie būtų prisiregistravę, pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje. Tada galime matyti, ar tie žmonės, gavę vieną, antrą, trečią darbo pasiūlymą ar dabar, kai yra sezoniniai darbai, dirbti pas ūkininkus ir jų atsisako, tai tuomet naikinamas bedarbio statusas ir žmonės netenka šitos 200 eurų išmokos“, – teigė L. Kukuraitis.

Ministro teigimu, darbo paieškos išmokos skatina vartojimą.

„Ji atlieka ir kitą funkciją – žmonėms suteikia bazinių pajamų, nes tikrai negalime kalbėti, kad visi, kurie ją gauna, yra šešėlyje dirbantys ar kažkaip piktnaudžiauja. Kai klausiame, kam duoti lėšas vartojimui, kad sugrįžtų į ekonomikos ratą lėšos, kad įmonės turėtų pirkėjų, tai reikia duoti pirmiausia tiems, kurie turi mažiausias pajamas, nes būtent jie išleis, o ne tie, kurie turi dideles pajamas.

Antras svarbus aspektas, jos sulaiko visus žmones, kad neįkristų į socialinės paramos sistemą, nes, kaip parodė 2010 metų krizė, per metus šešis kartus išaugo socialinės paramos gavėjų, kai paskui beveik dešimtmetį reikėjo dėti didžiules pastangas ištraukti žmones iš ten“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje nedarbo lygis pasiekė 13,5 proc.

Stabiliai augantis nedarbo lygis Lietuvoje šią savaitę pasiekė naują aukštumą – 13,5 proc., praneša Užimtumo tarnyba. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių.

Prieš pandemiją bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 9,3 proc.

„Mūsų turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad įtakos šiam naujam šuoliui turėjo kelios socialinės grupės. Pirmoji – iki registracijos nedirbę žmonės – studentai, moksleiviai. Jų užsiregistravo 3022. Antroji – veiklą pagal verslo liudijimus vykdę asmenys – jų užregistruota 5019. Trečioji didesnė grupė – atleistųjų darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu – iš viso 488 žmonės“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Tuo pačiu metu fiksuojamas rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rugpjūčio pradžioje buvo per 17 tūkst. neužimtų darbo vietų – daugiausiai nuo tada, kai buvo pradėta skelbti ši statistika. Be to, šią vasarą Lietuvoje į darbą priimamų žmonių skaičius yra gerokai didesnis nei atleidžiamų.

Lenkijoje nedarbo lygis šalyje yra 6,1 proc., Latvijoje – 8,4 proc., Estijoje šis rodiklis rugpjūtį pasiekė 7,8 proc.