1 nuotr.Europos Parlamento (EP) rinkimuose už brūkšnio likęs ir mandato negavęs konservatorius Liudas Mažylis vis dar nenusprendė, ar Briuselyje pakeis į eurokomisarus pasiūlytą Andrių Kubilių. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose vietą Seime užsitikrinęs L. Mažylis sako iš pradžių norintis sulaukti antrojo turo ir įveikti Savanorių vienmandatėje su juo konkuruojančią socialdemokratę Orintą Leiputę.
„Dabar turiu du mandatus: Europos Parlamento ir Seimo. Bet manęs dar laukia Kauno Savanorių apygardos rinkėjai. Vienmandatėje apygardoje niekas neišsisprendė, aš turiu varžovę ir noriu ją nugalėti. Tokia mano pareiga“, – Eltai teigė L. Mažylis
„Dar neapsisprendžiau, bet turiu labai didelių argumentų likti čia, Lietuvoje, ir atstovauti Kauno rinkėjams Seime. Labai dideli motyvai ir negaliu galutinai apsispręsti“, – pridūrė jis.
Pasak buvusio europarlamentaro, apsispręsti jam sunku, nes jaučiasi galintis būti naudingas ir Seime, ir EP.
„Reikalinga atstovauti Kaunui Seime. Turiu mūsų partijos programą, savo nusistatymus, kaip reikėtų keisti situaciją Lietuvoje. Galėčiau tą daryti, turiu tam tikrą patirtį. Tačiau turiu ir kitą patirtį – atstovauti Lietuvai Europoje“, – kalbėjo L. Mažylis.
„Bet kuris žmogus mano vietoje dar kurį laiką dvejotų ir sakytų – palaukite“, – pridūrė jis.
Birželio 9 dieną vykusiuose EP rinkimuose mandatą iškovojo trys konservatorių atstovai: A. Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.
Po išrinktų parlamentarų rikiuojasi L. Mažylis, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, parlamentaras Matas Maldeikis.
Visgi, rugsėjo pabaigoje Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė naująją EK narių komandą ir politikos sritis arba „portfelius“, kuriems ji prašys vadovauti per ateinančius penkerius metus. Lietuvos nominuotam europarlamentarui A. Kubiliui paskirtas Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso (angl. defence and space) eurokomisaro portfelis.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
