LRT tarybos pirmininkas nepalaiko politinio neutralumo audito idėjos: man neaiškios tokio audito ribos

„Kadangi sulaukiau daugybės klausimų, todėl pirmiausia noriu pasakyti, kad aš asmeniškai nepalaikiau politinio neutralumo audito“, – susitikime kalbėjo E. Valatka.

„Kodėl? Nors daug diskutavome, tačiau man neaiški metodika, tinkamų metodologinių įrankių nebuvimas objektyviai įvertinti redakcinį turinį politinio neutralumo požiūriu, man neaiškios tokio audito ribos, man neaišku, kaip užtikrinti, kad auditas neperžengtų redakcinės nepriklausomybės ribos“, – pridūrė jis.

LRT tyrimų skyriaus žurnalistės Jurgos Tvaskienės teigimu, susitikime pasirodė apie 60 LRT žurnalistų ir tik 3 tarybos nariai: Deimantas Jastramskis, Irena Vaišvilaitė ir pirmininkas E. Valatka, tad diskusija esą nebuvo konstruktyvi.

„Susitikimas iš tikrųjų nebuvo konstruktyvus, nes jame nedalyvavo žmonės, kurie inicijavo šito klausimo kėlimą“, – teigė J. Tvaskienė.

„Mes gavome tų tarybos narių, kurie nepritarė tokiam auditui, poziciją. Jie dar kartą išsakė savo argumentus, kodėl jie nepritaria, bet susitikimo tikslas nebuvo įgyvendintas vien dėl to, kad žmonės, kurie tą iniciatyvą iškėlė, į susitikimą tiesiog neatvyko“, – pridūrė ji.

Anot LRT Etikos komisijos pirmininkės Aistės Valiauskaitės, susitikime dalyvavę tarybos nariai kėlė tokius pat klausimus kaip ir žurnalistai.

„Pagrindiniai klausimai, kuriuos mes kėlėm – tai kodėl šis auditas inicijuotas, kaip jis bus vykdomas ir kas po to daroma iš tų išvadų. Tai ne į visus klausimus buvo atsakyta. Diskusija trapo šiek tiek vienpusė, kadangi buvo tik keli tarybos nariai ir jie kelia labai panašius klausimus kaip ir mes“, – sakė A. Valiauskaitė.

Žurnalistų teigimu, siekiant išsamesnės diskusijos, LRT tarybos pirmininko prašoma surengti dar vieną, atvirą posėdį.

„Mes paprašėme tarybos pirmininko, kad suorganizuotų atvirą posėdį, kuriame galėtų dalyvauti ir už auditą balsavę tarybos nariai, kad mes galėtume susipažinti su jų argumentais, kažkokiu matymu“, – po susitikimo kalbėjo politikos aktualijų žurnalistė Eglė Samoškaitė.

Pasak žurnalistės, E. Valatka tokios galimybės neatmeta.

Į diskusiją susirinkusius žurnalistus nustebino ir tai, jog politinio neutralumo auditas buvo pradėtas jau prieš kelias savaites.

„Taip pat sužinojome tai, kad auditas pradėtas jau gana seniai, prieš keletą savaičių, ir bus atliekamas gana ilgai – iki balandžio vidurio“, – sakė tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.

Praėjusios savaitės pabaigoje pasklido žinia apie LRT tarybos komiteto sprendimu pradėtą auditą, kuriuo norima patikrinti, kaip šioje žiniasklaidos priemonėje dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme.

Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kreipėsi į visuomeninio transliuotojo tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas. Be to, antradienį dėl šio sprendimo į tarybą kreipėsi ir 69 LRT ambasadoriai. 

„Raginame, kad LRT žurnalistams ir darbuotojams būtų pristatyti audito tikslai, metodologija ir jo rezultatų panaudojimo būdai.  Taip pat kviečiame pateikti aiškius argumentus dėl šio audito būtinybės plačiajai visuomenei bei supažindinti LRT ambasadorius su audito metodikomis. Kaip visuomenės atstovai, esame susirūpinę LRT vidaus procesais ir manome, kad turime teisę žinoti“, – rašoma jų kreipimesi.

Dėl pastarojo audito kritišką poziciją išsakė ir kitos žurnalistų asociacijos, taip pat ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Jos teigimu, šis patikrinimas yra perteklinis ir gali vesti prie žurnalistų savicenzūros. 

ELTA primena, kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą. 

Jeigu būtų pritarta šiai „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021-2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.