1 nuotr.Be darbo likęs buvęs seimūnas Linas Slušnys užsiminė, kad norėtų tapti Lietuvos futbolo rinktinės štabo nariu. Jei ne treneriu, tai bent psichologu.
Tik kokia nauda, jei pralaimėjusios komandos futbolininkus bandys drąsinti politikas iš pralaimėjusios partijos?
Kas bendro tarp konservatorių ir Lietuvos futbolininkų. Ogi tai, kad rudenį prapylė ir vieni, ir kiti. Vieni - rinkimus, kiti - visas šešerias Tautų lygos rungtynes.
Po tokio pasirodymo Slušnys susirūpino futbolo būkle.
„Jeigu Lietuvos futbolo federacija pajuokautų ir paskirtų mane Lietuvos rinktinės treneriu, galėčiau pasižadėti Lietuvai parvežti iš visų rungtynių nors vieną tašką. Nesugebame laimėti net būdami daugumoje. Akivaizdu, kad jau laikas dirbti su komandos nuotaikomis, ryžtu ir įsitikinimais. Technika svarbu, bet noras ir tikėjimas savo galimybėmis yra dar svarbesnis", - paskelbė ir pats rinkimus prapylęs buvęs seimūnas.
Suprask, rinktinei reikia psichologo. Slušnys kaip sykis yra psichiatras, teoriškai tiktų, bet realybėje iš jo nebūtų jokios naudos.
Mat įkvėpti pasitikėjimo savimi pralaimintiems geriau sugebėtų laimėtojas, o Slušnio pasiekimai šį rudenį nelabai skyrėsi nuo mūsų rinktinės.
