M.Jakubauskienė sako, kad požeminės ligoninių infrastruktūros paruošimui gali prireikti 100 mln. eurų

„Infrastruktūros pasirengimas apima keletą dalykų - vandens gręžinių, kuro talpyklų parengimą, deguonies turėjimą ir ryšio priemonių užtikrinimą. (...) Kol kas parengties vertinimas yra hipotetinis. Sumos yra nepagrįstos realiais vertinimais", - antradienį pasakojo į Seimo konservatorių frakcijos posėdį pakviesta M. Jakubaukienė.

„Vertinimai kaštų, kiek mums reikėtų pasirengimui, svyruoja. Jeigu reikėtų pasakyti skaičių, kurį turime ant stalo, visiškai hipotetinį - tai yra 100 mln. eurų", - nurodė ji.

M. Jakubauskienės teigimu, tikslesnį lėšų poreikį ketvirtadienį pristatys jos vadovaujamos ministerijos darbuotojai, bendravę su ekspertais bei pasirengiamuosius darbus jau atlikusiomis gydymo įstaigomis.

„Tai bus ministerijos darbuotojų parengti vertinamojo pobūdžio skaičiavimai. (...) Tačiau ministerijos veiksmų plane yra numatyta ir detali galimybių studija, kai konkretus inžinierius važiuoja į konkrečią ligoninę, vertina konkretų pasirengimo lygį ir investicijų poreikį", - sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovė, nurodydama, kad tokios studijos rezultatus viliamasi turėti dar šių metų pabaigoje.

Pasak jos, už hipotetinę 100 mln. eurų sumą ligoninių infrastruktūrą būtų galima parengti trims krizinės situacijos dienoms.

„Pagrindinis planas iki šiol, kuris buvo svarstomas, tai yra (ligoninių - ELTA) pasiruošimas trims dienoms. (...) Tačiau šiuo metu svarstome dvi alternatyvas - kiek kainuotų pasiruošti trims dienoms ir dešimčiai dienų, kiek vyksta aktyvūs kariniai veiksmai", - po posėdžio žurnalistams sakė M. Jakubaukienė.

„Jeigu padarai gręžinį, tai jis tau ir tris, ir dešimt dienų tarnaus. Tačiau (pasirengti dešimčiai dienų - ELTA) būtų šiek tiek brangiau, jeigu kalbėtume apie kurą, maisto atsargas ar kitus aspektus", - vardijo ji.

ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė pripažino, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.

„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų", - interviu laidoje „ELTA kampas" tikino sveikatos apsaugos ministrė.

Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.

Praėjusią savaitę paskelbtas Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.

SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.