M.Basčio ryšius tirsiančios tyrimo komisijos sudarymas atidėtas iki ketvirtadienio

Antradienį buvo planuojama 37 parlamentarų vardu pateikti nutarimo projektą dėl tyrimo komisijos sudarymo. Tačiau Seimo nariui Petrui Gražuliui "tvarkiečių" frakcijos vardu paprašius pertraukos, jai buvo pritarta.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūne Irena Šiaulienė pastebėjo, kad projektas įregistruotas tik antradienį po pietų ir kol kas nėra Teisės departamento išvadų.

Komisiją siūloma sudaryti pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą iš 12 Seimo narių, kurie pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma "Visiškai slaptai".

Komisiją siūloma įpareigoti nustatyti, ar Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom", Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

Komisijai siūloma išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė M. Bastys, tarpininkaudamas Rusijos Federacijos valstybinių įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekusiems paveikti 2012-2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams.

Tyrimo komisijai siūloma nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie M. Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo nario apkaltos procesą.

Projekto autoriai siūlo, kad komisija iki šių metų balandžio 14 d. pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Tarp parlamentarų, savo parašais parėmusių šią iniciatyvą, yra konservatoriai Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jurgis Razma, Žygimantas Pavilionis, liberalai Eugenijus Gentvilas, Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Gintaras Steponavičius ir kiti.

45 "valstiečiai", socialdemokratai ir Mišrios grupės atstovai inicijuoja apkaltą M. Basčiui

45 Seimo narių grupė, kurioje yra "valstiečiai", socialdemokratai ir Mišrios parlamentarų grupės atstovai, inicijuoja apkaltą Seimo nariui socialdemokratui Mindaugui Basčiui.

Antradienį apie šią iniciatyvą iš Seimo tribūnos pranešė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tarp apkaltą inicijuojančių Seimo narių yra "valstiečių" atstovai Ramūnas Karbauskis, Vytautas Bakas, Povilas Urbšys. Apkaltą parėmė ir socialdemokratai Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius, Algirdas Sysas, Rimantas Sinkevičius ir kiti.

Parlamentarų nuomone, būtina visapusiškai, objektyviai ištirti ir teisiškai įvertinti, ar M. Bastys savo veiksmais nesulaužė duotos priesaikos. Todėl jie siūlo pradėti apkaltos procesą M. Basčiui.

Seimo narys M. Bastys, 2016 m. rinkimuose išrinktas į Seimą, prisiekė Lietuvos Respublikai 2016 m. lapkričio 14 d.

2017 m. kovo 9 d. viešumoje pasirodė informacija, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesuteikė Seimo nariui M. Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai" dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis. "Šie nedeklaruoti ryšiai kelia pagrįstą įtarimą, jog M. Bastys veikė atstovaudamas ne Lietuvos, bet kitos valstybės interesams, taip sulaužydamas duotą Seimo nario priesaiką", - sako apkaltos iniciatoriai.

Jis pažymi, kad Seimo narys savo viešai skelbiamoje Privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su A. Kostinu, P. Vojeika, E. Mackevičiumi, S. Dubininku ar V. Pachomovu, nors Privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ir kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

"Tai leidžia teigti, jog M. Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją apie įvardintus ryšius", - sakoma apkaltos tekste.

Paviešintoje VSD pažymoje teigiama, jog Seimo narys M. Bastys nuo 2001-2002 m. palaiko artimus nuolatinius ryšius su Jevgenijumi Kostinu, kuris VSD įvardinamas kaip Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom", Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę (AE), interesų atstovas Lietuvoje.

"J. Kostinas galėtų turėti svertų spaudimui M. Basčio atžvilgiu daryti, o tai kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui", - sako apkaltos iniciatoriai.

Anot VSD, M. Bastys taip pat iki šiol palaiko nuolatinius artimus asmeninius ryšius su buvusiu UAB "Dujotekana" viceprezidentu ir buvusiu LSSR ir SSR KGB karininku Piotru Vojeika, palaikančiu tiesioginius ryšius su buvusiais Lietuvos ir SSRS KGB pareigūnais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje. "Šie asmeniniai santykiai su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir šių santykių pobūdis daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamą ir keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Negalima atmesti galimybės, jog M. Basčiui patikėta įslaptinta informacija dėl P. Vojeikos turimų svertų M. Basčio atžvilgiu galėtų patekti į Rusijos žvalgybinių ar kitų šios šalies valdžios struktūrų rankas bei būti panaudota prieš Lietuvos valstybę nukreiptais tikslais", - sakoma apkaltos tekste.

VSD pažymoje taip pat rašoma, jog M. Bastį sieja artimi asmeniniai ryšiai su lietuvių kilmės Rusijos žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, nuo 2002 m. dirbančiu Rusijos valstybiniame televizijos kanale RTR.

VSD teigimu, šie iki šiol artimi asmeniniai M. Basčio ryšiai su Kremliaus režimui lojaliu žurnalistu E. Mackevičiumi keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui. "Kitaip sakant, šie M. Basčio ir E. Mackevičiaus ryšiai kelia riziką, jog įslaptinta informacija galėtų patekti į Rusijos valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos ar kitų šios šalies valdžios struktūrų rankas bei vėliau vienaip ar kitaip nukreipta prieš Lietuvos valstybę ir jos interesus", - sakoma apkaltos tekste.

Be to, kaip matyti iš VSD pažymos, Seimo narys M. Bastys iki šiol palaiko asmeninius ryšius su Saturnu Dubininku - buvusiu Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu, susijusiu su Kauno Žaliakalnio nusikalstamomis grupuotėmis, legalizavusiu savo verslą. "Artimas Seimo nario M. Basčio bendravimas su S. Dubininku keltų grėsmę, jog M. Basčio turima informacija būtų panaudota siekiant užsienio valstybių, o ne Lietuvos Respublikos interesų", - mano apkaltą inicijuojantys Seimo nariai.

VSD paviešintoje pažymoje nurodoma, kad Seimo narys M. Bastys ne tik palaiko asmeninius ryšius, bet ir turi verslo interesų su UAB "Riva Consulting" vadovu ir savininku Vadimu Pachomovu. 2014 m. V. Pachomovui iškelta byla dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Šis tyrimas, kaip ir dar dvi STT prieš V. Pachomovą 2014 m. pradėtos bylos, tebevyksta.

"V. Pachomovo žmona Rasa Pachomovienė ir M. Basčio žmona Renata Bastienė turi bendrą verslą - UAB "Jungtinė grupė", kurio valdyme dalyvauja ir pats V. Pachomovas. Kaip leidžia teigti VSD pažymos turinys, M. Bastys pripažįsta žinojęs apie nelegalią V. Pachomovo veiklą bei apie jo ir jo šeimos ryšius Rusijoje bei su šios šalies žvalgybomis ir saugumo tarnybomis, tačiau nematė pagrindo dėl tokių ryšių nutraukti su juo verslo ryšius bei ne kartą yra pats vykdęs verslo konsultacijas V. Pachomovo atžvilgiu", - sakoma apkaltos tekste.

Apkaltą inicijuojantys Seimo nariai pažymi, kad apibendrinant išdėstytus argumentus yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog "Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria pasižadėjo: "visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę", "sąžiningai tarnauti Tėvynei" ir "būti ištikimu Lietuvos Respublikai", kadangi nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu".

"Be to, konstatuotina, jog VSD apie Mindaugą Bastį pateikta informacija diskredituoja ne tik jo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą", - sako apkaltos iniciatoriai.

Kaip jau skelbta, Seime taip pat yra iniciatyva sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją "dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą".

Antradienį buvo planuojama 37 parlamentarų vardu pateikti nutarimo projektą dėl tyrimo komisijos sudarymo. Tačiau Seimo nariui Petrui Gražuliui "tvarkiečių" frakcijos vardu paprašius pertraukos, jai buvo pritarta.

Komisiją siūloma sudaryti pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą iš 12 Seimo narių.

Projekto autoriai siūlo, kad komisija iki šių metų balandžio 14 d. pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Tarp parlamentarų, savo parašais parėmusių šią iniciatyvą, yra konservatoriai Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jurgis Razma, Žygimantas Pavilionis, liberalai Eugenijus Gentvilas, Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Gintaras Steponavičius ir kiti.

Komisiją siūloma įpareigoti nustatyti, ar Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom", Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

Komisijai siūloma išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.