Mėlynas herbas - nauja norma?

Redakcija sulaukė skaitytojo pastebėjimų, kad kelias pastarąsias dienas šalies gyventojams kyla klausimų dėl Lietuvos herbo (Vyčio) mėlyname fone.

„Kol kas jokie politikai į tai nesureagavo. Jokių atsakymų iš Vyriausybės jų „Facebook" paskyroje, nors žmonės klausia. Galiu klysti, bet atrodo, kad tokie klausimai net trinami", - nuogąstavimais dalinosi skaitytojas.

Juvelyrė ir visuomenininkė Jurga Lago pastebėjo, kad pasikeitė ne tik Vytis

„Ir Lietuvos Vyriausybės, ir šešėlinės mūsų LVŽS vyriausybės feisbuko profilius kažkas pakeitė vienu metu. Gal juos valdo viena „žydroji ranka" visai ne iš Lietuvos? Kur būna diena, kai pas mus naktis? Nes abu pakeisti naktį, kai lietuviai valdininkai miega. Abu naktį iš rugsėjo 14 į 15 d., 2 val. 29 min." - savo įrašu socialinio tinklo paskyroje pasidalino moteris.

Viešą klausimą politikams uždavė ir sportininkas Žydrūnas Savickas: „Kažkaip norėtųsi paaiškinimų iš Vyriausybės, Seimo narių, prezidento dėl LR herbo perdažymo. Ar mes dar LR gyvename?"

Kadangi jokio spalvų pakeitimo paaiškinimo savo paskyroje Vyriausybė nepateikė, viešojoje erdvėje greitai pasirodė neoficialios versijos. Viena jų skelbė, kad Vytis yra „perdažytas" Jungtinių Tautų organizacijos spalvomis. Neva tai gali būti susiję su Jungtinių Tautų Organizacijos direktyva Nr. 1, kurioje esą skelbiama apie siekį sukurti vieną bendrą supervalstybę. Kiti tiesiog svarstė, kad Lietuvos valdžia tokiu būdu pažymi šalies įstojimą į JTO, kuris įvyko 1991 m. rugsėjo 17 d.

Tačiau ar normalu perdažyti šalies herbą, nejaugi jis visai nesaugomas? Gal netrukus ir Lietuvos vėliavą bus sumanyta perdažyti?

Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė aiškina, kad daug dėmesio sukėlusi Vyčio variacija nėra kažkas labai blogo.

„Vyriausybės dabar naudojamas linijinis herbo piešinys yra Vyčio adaptacija, bet ji labiau skirta įvairiems blankų ar leidimų eskizams. Tad negalima teigti, kad toks Vyčio variantas nėra naudojamas, tačiau savo „Facebook" puslapyje Vyriausybei siūlytume naudoti spalvotą valstybės herbo piešinį", - pabrėžė ji.

Kodėl toks Vytis naudojamas Vyriausybės, jos atstovai atsakymo nepateikė.

Komentuoja Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

„Tai - valdančiųjų prisipažinimas, kad jie tarnauja ne Lietuvos žmonėms, o tiems, kurie šią teritoriją jau laiko sava. Mėlyna spalva dominuoja Europos Sąjungos vėliavoje, tad klausimų likti nebeturėtų. Galima tik padėkoti premjerei Ingridai Šimonytei, kad pagaliau patvirtino savo lojalumą ES. Taip pat tokį valdžios žingsnį galima vertinti kaip spjūvį Tautai į veidą. Čia panašiai kaip su pareiškimu, kad, jeigu ši valdžia nepatinka, po keturių metų galėsite išsirinkti naują.

Taip pat čia galima įžvelgti tam tikrų istorinių paralelių. Tarkim, 1988-ųjų spalis. Tuomet Gedimino bokšte buvo iškelta Lietuvos Trispalvė. Tik padarė tai ne Sąjūdis, o Algirdas Brazauskas su Vytautu Petkevičiumi. Mes, sąjūdiečiai, tuomet jautėmės sutrikę, nes tokį žingsnį vertinome kaip tautinės simbolikos „pritaikymą" vis dar okupuotai Lietuvai. Tiesa, tuomet buvo „nusavinta" tik Trispalvė, o Vytis - tarpukario Lietuvos herbas - buvo patvirtintas jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Kitas momentas - automobilių numeriai ir ta pati mėlyna spalva. Tarybų Sąjungoje visi numeriai buvo rašomi kirilica. Vienas pirmųjų darbų, kurį padarėme po Nepriklausomybės atgavimo, pakeitėme juos lietuviškais. Pamenu, kaip tuomet žmonės džiaugėsi ir tuo didžiavosi. Deja, po įstojimo į ES, kurio teisėtumu yra pagrindo abejoti, viskas grįžo į sąjungines vėžes. Kurį laiką buvo gaminami numeriai su trispalvėmis ir brangesni numeriai - su ES vėliavomis. Vėliau, tarsi kažkam davus signalą, lietuviški numeriai dingo. Manau, tokiais veiksmais, žingsnis po žingsnio trinama mūsų istorinė atmintis. Siekiama palaužti per amžius susiformavusį Tautos mentalitetą.

Ir taip daroma tyčia, nes Briuselis puikiai suvokia, ką žmonėms reiškia heraldika. Ypač ta, kuri jų pasąmonėje formavosi šimtmečius. Tie, kas jiems talkina, yra Tautos išdavikai. Valstybinis herbas nėra pakeistas, spalvos yra patvirtintos ir Vyriausybė, būdama aukščiausia vykdomąją valdžia, neturi teisės šios tvarkos laužyti.

Premjerė puikiai supranta, ką ji daro. Būtent todėl jai pakriko nervai, tačiau ji ir toliau uoliai vykdo šeimininkų nurodymus.

Mūsų nuolankumo naujiems ponams siekiama nuosekliai. Naikinama Tauta, laužomas jos stuburas. Deja, žmonėse įsigalėjęs vergo mentalitetas išstūmė savigarbą ir atvėrė kelią kultūros bei istorijos naikinimui. Nenustebsiu, jeigu netrukus sulauksime pasiūlymo pakeisti herbą - įteisinti mėlyną foną ir papuošti jį žvaigždutėmis. Tuomet jau niekam nebekils jokių klausimų.