Jau ne pirmą dešimtmetį merus renka savivaldybės taryba, tačiau po 2 metų įprastinę tvarką planuojama pakeisti. Socialdemokratai įregistravo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tai yra miestams ir rajonams atstovaujamąją aukščiausią valdžią rinktų patys žmonės. Tiesa, tam priešinasi kai kurių miestų vadovai, mero kėdėje sėdintys nuo neatmenamų laikų.
Galės išsikelti pats
Pataisos numato, kad savivaldos rinkimai vyktų daugiamandatėse bei vienmandatėse apygardose. Daugiamandatėse apygardose, kaip ir dabar, būtų renkami savivaldybės tarybos nariai, o vienmandatėse - merai, kurie būtų savivaldybės tarybos nariai bei jos vadovai. Šiuo metu merą išrenka savivaldybės taryba. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena daugiamandatė apygarda. Kandidatas į merus galėtų išsikelti pats arba būti iškeltas politinės partijos ar visuomeninio rinkimų komiteto.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas parengė teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Milda Petrauskienė bei Albinas Mitrulevičius.
Pasak socialdemokratės M.Petrauskienės, meru galėtų tapti ir jokiai partijai nepriklausantys asmenys. „Bus galima susidaryti komitetą, išsikelti savo kandidatus. Kandidatai į merus būtų atskirame sąraše, kurį jau rinktų patys rinkėjai atskiru biuleteniu”, - aiškino parlamentarė.
Anksčiau, M.Petrauskienės teigimu, įstatymo pataisa Seime nepraeidavo dėl to, jog buvo keliama Konstitucinė pataisa. Dabartiniam modeliui nereikia Konstitucinės pataisos. „Pabandykime, kaip seksis, kad nebūtų invazijos į Konstituciją. Pasižiūrėkime, galbūt ateity reikės patobulinimų. Bet kuriuo atveju, po gana ilgus metus besitęsiančių kalbų, darykime, imkimės darbo“, - ragino Seimo narė.
Kadangi šiai pataisai užteks balsų daugumos ir nereikės organizuoti 2 balsavimų, M.Petrauskienė įsitikinusi, jog ši pataisa bus priimta artimiausiu metu. „Apskritai tiesiogiai išrinktas meras turėtų daugiau galių ir teisių, jį nebebūtų taip paprasta atstatydinti“, - tvirtino parlamentarė.
Daugiau funkcijų
13 metų rajono vadovo pareigas einantis, praėjusių metų geriausių merų penketuke atsidūręs Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas vienareikšmiškai pritaria šiai parlamentarų iniciatyvai. Jo teigimu, anksčiau tokia pataisa nebuvo priimta dėl to, jog tam priešinosi didesnės partijos.
„Gal ir gerai, kad buvo palaukta, nes prieš organizuojant tiesioginius rinkimus, žmonėms turi būti aiškiai pasakyta, kokios bus mero funkcijos ir kokią įtaką turės rajono gyvenime. Nes tokios pataisos įtvirtina, jog bus renkamas galingesnis vadovas nei būta iki šiol“, - pabrėžė A.Katinas.
Yra įvardijama, kuo tas meras turės daugiau įtakos miesto ar rajono valdžioje. „Dabar vykdomosios valdžios galva - administracijos direktorius yra paskendęs devyniose galybėse popierių, pasirašinėja finansinius dokumentus. To merai nedaro jau daugelį metų. Tai jam pagal galimybes būtų galima pridėti minėtas funkcijas, o ir administracijos direktorius galėtų dažniau pakelti galvą į žmones“, - aiškino A.Katinas.
Utenos rajono meras taip pat aiškino, jog tiesioginiai merų rinkimai pasitarnautų ir mažesnėms partijoms, ir patiems save išsikėlusiems asmenims, mat sprendimai nebepriklausytų vien nuo vykdomosios valdžios.
Įžvelgia korupciją
Prieš tiesioginius mero rinkimus pasisakantys teigia, jog tokiu būdu didėja galimybė meru tapti kandidatams-populistams, stokojantiems atsakomybės ir silpninantiems partinę sistemą. Esą tiesioginiai mero rinkimai ne tik atvertų kelią populistams, bet ir mažintų partinę drausmę.
Taip pat akcentuojama, jog įvedus tiesioginius mero rinkimus, tarp mero ir tarybos gali kilti nesutarimų dėl valdžios ir atsakomybės pasiskirstymo. Sudėtinga nustatyti, kiek galių turėtų turėti meras, o kiek - taryba, kad nė vieni negalėtų išvengti atsakomybės ir dirbtų efektyviai.
Postringaujama, jog įvedus tiesioginius mero rinkimus, galimai didėtų korupcija. Mero sprendimams nebepriklausant arba mažiau priklausant nuo tarybos, jį papirkti būtų paprasčiau nei daugumą tarybos narių, todėl tiesiogiai išrinktas meras bus mažiau atsparus korupcijai ir tuo galimai naudotųsi įvairios interesų grupės.
Tiesioginius mero rinkimus bandyta įvesti ir anksčiau, tačiau išsiskyrus parlamentarų nuomonėms, kokie turėtų būti mero įgaliojimai, to padaryti nepavyko. Artimiausi savivaldos rinkimai vyks 2015 metų pradžioje.
Juozas IMBRASAS, europarlamentaras, buvęs Vilniaus meras:
Nebandysi, niekada ir nepadarysi. Aš palaikau tiesioginių mero rinkimų idėją. Bet vis dėlto pavojų aš matau ir dabartinėje Vilniaus valdžioje. Dabartinis sostinės meras Artūras Zuokas moka manipuliuoti žmonių jausmais, dėl to neretai išsišoka, naudoja didelius pinigus savo projektams. Tad jei tiesiogiai būtų išrinktas meras, su juo vėliau būtų sunku atsisveikinti. Mat jo taryba negalėtų atstatydinti.
Tačiau pažiūrėkime į Lenkiją, vokiečių pusė valstybės taip pat renka tiesiogiai. Bet tai yra žmonėms galimybė pasirinkti. Galbūt žmonės pradės daugiau mąstyti, domėtis valstybės gyvenimu, bus daugiau atsakomybės. Nes juk dabar madinga sakyti, ai, aš nesidomiu politika. Bet ką tai reiškia? Pasakyk, tu man, mielas žmogeli, kas ta politika. Važiuoji troleibusu Vilniuje - viešojo transporto politika, poliklinikoje eilės - sveikatos politika ne iki galo sutvarkyta. Taip kad kiekviename žingsnyje yra politika.
Galbūt nereikėtų iškart tiesioginių mero rinkimų daryti visoje šalyje, reikia pamėginti visų pirma sostinėje. Pažiūrėti, kaip tai veikia. Jeigu viskas būtų gerai, būtų galima žygiuoti toliau. Tai yra pradėti įtraukinėti žmones į valstybės gyvenimą. Tegu renkasi patys.
O dabar kaip kalba įvairiose televizijos laidose - ai kokia ta partija, išrinko nevykusį merą. Tai taip nebebūtų, žmonės patys būtų atsakingi už tinkamai ar netinkamai išrinktą miesto ar rajono galvą.
Tiesa, pagal darbo krūvį tai galėtų būti priežastimi merams pakelti atlyginimus. Nes, palyginus su ministrais, jų atlyginimai yra labai maži. Aišku, jeigu lyginti su minimaliu ir vidutiniu darbo užmokesčiu, tai yra dideli pinigai, tačiau darbo krūviai, lyginant su ministerijomis, yra nepalyginamai didesni.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
