„Mes patys esame valdžia“

Vyriausioji rinkimų komisija prieš kelias dienas registravo naują piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti. Jau išduoti parašų rinkimo lapai. Už iniciatyvą galima pasirašyti ir elektroniniu būdu, prisijungus prie savo paskyros adresu rinkejopuslapis.lt. Šiuo metu už iniciatyvą internete jau pasirašė daugiau kaip 120 rinkėjų.

Kad referendumas būtų paskelbtas, per šešis mėnesius nuo parašų išdavimo dienos, t.y. nuo balandžio 27 d. iki 2023 m. spalio 27 d., iniciatyvinė grupė turi surinkti 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų.

Referendumo iniciatoriai siekia pakeisti Konstitucijos 9 str. trečią dalį ir išdėstyti ją taip: „Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę."

Taip pat siekiama pakeisti Konstitucijos 147 str. pirmą dalį ir išdėstyti ją taip: „Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 50 tūkstančių rinkėjų." Tai reiškia, kad norima sumažinti referendumui reikalingą parašų kiekį nuo dabar esančio 300 tūkst. iki 50 tūkst. Visgi, kad referendumas būtų skelbiamas, dabar reikės surinkti 300 tūkst. parašų.

Tai jau ne pirma tokio tipo iniciatyva, tačiau iki šiol jos nepavykdavo, nes iniciatyvinės grupės nariai nesurinkdavo reikiamo parašų kiekio per nurodytą laiką.

- Kaip kilo iniciatyva organizuoti referendumą dėl kartelės mažinimo? - „Vakaro žinios" paklausė naujos iniciatyvinės grupės koordinatoriaus, verslininko, visuomeninio judėjimo „Lietuvos ReStartas" vadovo Nerijaus Cibulskio.

- Link šios iniciatyvos kryptingai judėjome trejus metus. Tai nėra kažkoks neplanuotas klausimas. Iki pandemijos buvau apolitiškas, tačiau nuo 2020 m. pradėjau dalyvauti visuomeninėje veikloje. Buvo įkurtas visuomeninis judėjimas „Lietuvos ReStartas", su kuriuo dirbame važinėdami po Lietuvos miestus, kur susitinkame su žmonėmis, kalbame apie tai, kaip jie gyvena ir kokias problemas norėtų spręsti. Sakyčiau, visą šį laiką atliekame švietėjišką darbą, padėdami sau ir visuomenei suprasti, kur yra svarbiausios Lietuvos problemos ir kaip jas spręsti.

Taip ir gimė referendumo iniciatyva. Visuomenė turi paruoštą įrankį, tačiau niekas kitas, apart pačios visuomenės negali jo įjungti.

Mūsų tikslas nėra vienkartinis referendumas. Pirmiausia turime žinoti, kaip toliau norėsime naudotis referendumu, kokius klausimus spręsti, kokia turi būti infrastruktūra, kad referendumus visuomenei svarbiais klausimais galima būtų rengti ir toliau. Šis referendumas bus mums patiems kaip praktika - patikrinsime, kaip ir kas veikia.

- Siekiate sumažinti referendumo kartelę, kartu visuomenę paskatinti patiems dažniau imtis referendumo iniciatyvos?

- Taip. Šiandien numatytas parašų skaičius visuomenei atrodo nepasiekiamas. O ką jau kalbėti apie norą surengti du ar tris referendumus per metus. Tai iš dalies teisinga. Įrankis yra, bet visuomenė tegul ima ir pati jį įsijungia.

Referendumo procesas kalba apie tai, kaip įgalinti žmonėms patiems save. Deja, kiek nagrinėjau referendumų rengimo istoriją, dažniausiai valdžios siekia ne tie žmonės, kurie deda parašą, o tie, kurie rengia referendumą. Viskas turėtų būti priešingai. Tas, kuris pasirašo už referendumą, turėtų suprasti, kodėl jam to reikia. Piliečiai, kurie tai inicijuoja, tik sukuria techninę galimybę pasirašyti. Iš to, manau, kyla ir visuomenės pasipriešinimas: kuo tu labiau verti pasirašyti, tuo žmogus mažiau nori pasirašyti.

- Kaip ketinate pasiekti žmones?

- Leisime jiems patiems apsispręsti. Manau, patys geriausi ambasadoriai procese yra žmonės, kurie jau tai supranta. Todėl tam nereikia didžiulių reklamos resursų. Nematau prasmės informuoti žmones apie procesą, kurio jie nesupranta. O tie, kas supranta, jie ir taip apie tai sužinos. Tokie ambasadoriai veikia savo aplinkoje ir neša šią žinią patys.

Labai dažnai sakau, kad jeigu žmonėms šio įrankio nereikia, tai nereikia jo ir mums. Nes jeigu tai bus tik vienkartinis procesas, kartelė sumažinta ir tuo žmonės nebesinaudos, tuomet labai greitai įrankis pateks į neteisingas rankas ir bus panaudotas prieš pačią visuomenę.

- Neseniai dėl referendumo kartelės mažinimo vykusi iniciatyva turėjo kone kiekvieną žingsnį ginti teisme, net dėl televizijoje priklausančio eterio. Kaip manote, jums teks įveikti tokius iššūkius?

- Nemanau. Mes neiname kovoti su VRK, valdžia ar kažkuo kitu. Neiname kažko įveikti. Mes ateiname padėti visuomenei kurti kokybiškesnį referendumo procesą.

Referendumo iniciatyvos kelyje jau ne kartą teko įsitikinti praktiškai, jog niekas kitas mums taip intensyviai netrukdo siekti šio tikslo, kaip tai darome mes patys. Taigi kuo griečiau išmoksime netrukdyti sau, tuo greičiau šis tikslas bus pasiektas.

- Kokius lūkesčius girdite iš žmonių: gyventojai laukia tokių pokyčių?

- Dalis laukia, o dalis iki šiol nesupranta, kiek daug jie patys gali. Pastebėjau, kad žmonės labai pasiilgę bendruomeniškumo, bendravimo ir buvimo kartu. O kita dalis bijo, yra užsidarę namuose.

Per trejus metus pastebėjau, kad ir mūsų bendruomenės požiūriai keičiasi. Žmonės suprato, kad mitingai ir reikalavimai situacijos dažniausiai nekeičia. Žinoma, žmogus dažnai pirmiausia ieško lengviausių kelių. Matyt, pirmiausia pats kelis kartus turi nueiti pastovėti po balkonėliu, kad suprastų, jog toks stovėjimas nieko nekeičia.

Tad vertinu situaciją pozityviai. Esu dėkingas Vyriausybei ir dabartinei situacijai, nes ji žadina žmones, skatina bendruomeniškumą, skatina jungtis ir patiems ieškoti sprendimų. Jeigu ne šie treji metai tokie, kokie jie buvo, mes turbūt to niekaip nebūtume pasiekę.

Aš ir pats niekuomet nebūčiau pradėjęs domėtis tokiais procesais, iki karantino buvau visiškai apolitiškas. Ir įsivaizdavau, kad tai yra normalu. Tokių žmonių kaip aš pastaruoju metu sutinku vis daugiau, kurie taip pat supranta, kad situacija, kurioje dabar gyvename, yra mūsų politinio pasyvumo pasekmės. Jeigu esi pasyvus, sutinki mokėti tiek, kiek paprašys. Jeigu mokėti nenori, laikas matuotis atsakingo politinio aktyvisto marškinėlius.

- Lietuvoje valdžios kritikai sulaukia įvairiausių etikečių, puolimo. Nebaisu gauti neigiamo dėmesio?

- Analizavau marginalizacijos procesą. Supratau, kad valstybė yra orientuota į stabilumą ir saugumą. Į viską, kas kelia chaosą, sistema reaguoja labai paprastai - stengiasi kiek įmanoma greičiau tokias iniciatyvas lokalizuoti ir užgesinti. O į iniciatyvas, kurios ateina padėti kurti didesnį saugumą bei stabilumą, sistema reaguoja priešingai. Mes sąmoningai pasirinkome antrąjį kelią. Nors dažnai girdime, kad esame sisteminiai. Mes nei sisteminiai, nei nesisteminiai. Esame atsakinga bendruomenė, valstybės dalis, kuri supranta, kad chaoso kėlimas valstybėje situaciją tik blogina.

Vien tik reikalauti su transparantais savo tikslų ir viską kritikuoti nėra atsakingos visuomenės sprendimas.

- Kaip visuomeninio judėjimo „Lietuvos ReStartas" tikslas nurodytas visuomenės įgalinimas savivaldai. Ar galvojate ir apie politiką?

- Ne. Manau, būtent ėjimas į valdžią yra didžiausia daugelio judėjimų klaida - sukuriama visuomeninė iniciatyva, kad jos pagalba kažkas, o dažniausiai iniciatyvios autoriai, galėtų patekti į valdžią. Dažniausiai čia viskas ir sudega. Mes to nenorime.

Iš kitos pusės, jau kaip ir esame politikoje, esame valdžioje, tad mums niekur nereikia eiti, nes esame ten, kur turime būti.