1 nuotr.Šeštadienį milijonams žmonių minint Žemės valandą – akciją, kurią rengia aplinkos apsaugos aktyvistų organizacija WWF, raginanti imtis neatidėliotinų veiksmų kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią gamtos nykimui – visame pasaulyje užtemo garsiausi objektai ir miestų kontūrai.
Demonstruojant solidarumą su planeta, ir mažuose, ir dideliuose pastatuose nuo Azijos iki Europos buvo išjungtos šviesos.
Pirmosios šviesos užgeso Naujoje Zelandijoje, kur 20.30 val. į tamsą paniro Oklendo Dangaus bokštas ir Uosto tiltas bei parlamento rūmai Velingtone. Prie prasidedančios pasaulinės akcijos prisijungė ir visos šalies paminklai bei pastatai.
Žemės valandai slenkant į vakarus, jų pavyzdžiu pasekė ir kiti žymūs objektai, tokie, kaip Sidnėjaus Operos rūmai, Singapūro Sodai prie įlankos, Bankoko Vat Aruno šventykla, Berlyno Brandenburgo vartai, Romos Koliziejus ir Londono „Akis“, o kitoje Atlanto vandenyno pusėje – Kristaus Atpirkėjo statula Rio de Žaneire bei Niujorko dangoraižis „Empire State Building“.
2027 m. Australijoje prasidėjusi Žemės dienos akcija ilgainiui virto pasauliniu judėjimu. Norėdami atkreipti dėmesį į klimato krizę, laikas nuo laiko tamsoje atsiduria ištisos gatvės, miestų kontūrai ir žymūs objektai.
Be to, akcijos rėmėjai kviečiami „skirti Žemei valandą“, kad planetos labui nuveiktų ką nors naudingo – pavyzdžiui, pasodintų medžių ar suvartotų mažiau elektros. 2024 m. tam visame pasaulyje buvo skirta daugiau nei 1,5 milijono valandų.
„Ant kortos dar niekada nebuvo tiek daug pastatyta, – kalbėjo organizacijos „WWF International“ generalinė direktorė Kirsten Schuijt. – Praėję metai buvo karščiausi nuo to laiko, kai pradėta fiksuoti tokia statistika – tiesą sakant, karščiausias buvo visas pastarasis dešimtmetis, aukščiausios temperatūros fiksuotos ir jūrose. Be to, patyrėme ligi tol nematytų gaisrų, audrų ir sausrų.“
„Mūsų pasauliui iškilo pavojus ir mes sparčiai artėjame prie pavojingos ribos, kurią peržengus svarbios ekosistemos gali negrįžtamai išnykti“, – sakė ji.
