Ministerija išgąsdino tėvus

Minėtame projekte siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 365 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma tėvų ar globėjų teisė kreiptis į teismą ir skųsti Valstybinės vaiko teisių tarnybos ar jos įpareigoto teritorinio skyriaus veiksmus. Tėvai mano, kad taip atimama jų teisė skųsti vaiko paėmimą ar kitus tarnybų sprendimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, jog tai tik formalus pakeitimas. „Minimo straipsnio dalį siūloma pripažinti netekusia galios, nes nuostata yra perteklinė. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta identiška nuostata - kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, šios tarnybos teritorinio skyriaus, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.

Norime nuraminti tėvus, įtėvius ir globėjus, kad teisė skųsti visų institucijų priimamus sprendimus išlieka ir išliks, nes tai yra pamatinis demokratinės valdymo sistemos bruožas“, - „Vakaro žinioms“ sakė ministerija.

Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas atkreipia dėmesį, kad reakcija socialiniuose tinkluose rodo, kad ši norma yra svarbi tėvams kaip įstatyminė garantija. Įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, tad nėra jokios būtinybės ją braukti. „Advokatė Rūta Visocnik pastebėjo, kad, nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka šiuo požiūriu tėvams suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka“, - pastebi teisininkas.

Jis įvardija irgi daugiau neigiamų pakeitimo aspektų: „Šis punktas leidžia prevenciškai užkirsti kelią Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Pateiksiu hipotetinį pavyzdį - vaikui nustatomas apsaugos poreikis. Pagal tai turėtų būti skirtas vaiko laikinas apgyvendinimas: pagal įstatymą turėtų vaiką apgyvendinti su nesmurtaujančia mama soc. centre, o jeigu tokios galimybės savivaldybėje nėra, tarnyba kreipiasi dėl vaiko iš tėvų paėmimo. Akivaizdu, kad taip neturėtų būti - valstybė, užtikrindama vaikų teises, negali teisintis sąlygų nebuvimu. Tada ši įstatymo nuostata leistų skųsti tokį sprendimą teismui.“

Todėl teisininkas laikosi nuomonės, kad esamos įstatymo nuostatos keisti nereikėtų. „Geriau, jog punktas išliktų, o ne būtų išbrauktas“, - sako R.Aušrotas.