1 nuotr.Buvusi Vyriausybė niekaip neprisiruošė atsakyti į dar praėjusios kadencijos Seimo suformuluotą klausimą, ar ji pritaria, jog pagrindiniams maisto produktams būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Tą tenka padaryti naujajam Ministrų kabinetui. Koks bus verdiktas?
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė savo įpėdinei paliko nenuveiktų darbų. Vienas iš jų - neatsakyta į dar pernai kovą Seimo valdybos suformuluotą klausimą, ar pritaria parlamentarų grupės pernai vasarį teiktam siūlymui pagrindiniams maisto produktams įteisinti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Atsakymą pavesta suformuluoti Finansų ministerijai. O ji šią savaitę paskelbė savo nuosprendį - lengvatų nereikia.
Parlamentarai (tiesa, dabar jau buvę) buvo užsimoję, kad lengvatos nuo šių metų būtų taikomos duonai, miltams, makaronams, kruopoms, pienui, kefyrui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežioms žuvims, aliejui, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Seimūnai argumentavo, kad maistą būtina piginti „atsižvelgiant į žemą žmonių perkamąją galią, kai didesnė dalis atlyginimo išleidžiama maisto produktams, nemaža dalis žmonių, gaunančių nedidelius atlyginimus, gyvena ties skurdo riba, kiti įsigyti maisto vyksta už Lietuvos ribų“. Parlamentarai pastebėjo, kad kai gyventojai būriais apsiperka užsienyje, šalies biudžetas iš viso iš jų negauna PVM.
Tačiau, kaip ir buvo galima prognozuoti, Finansų ministerija pasisako prieš lengvatas, mat, jos skaičiavimais, nustačius lengvatinį PVM minėtiems produktams, valstybės biudžetas per metus netektų apie 135 mln. eurų PVM pajamų.
Ministerija pateikė ir daugiau kontrargumentų. Vienas jų - 2017 m. valstybės biudžeto įstatyme neįvertintas siūlomos PVM lengvatos poveikis valstybės biudžeto pajamoms. Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekimų būtų pažeisti Lietuvos įstatymuose bei Europos Tarybos reglamente nustatyti fiskalinės drausmės apribojimai deficitui ir išlaidų augimui.
Anot ministerijos, parlamentarai teigia, esą lengvatinio PVM tarifo nustatymas padidintų vidaus vartojimą, „tačiau tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai mažai tikėtina, be to, kitų valstybės biudžeto netekimų kompensavimo projekto rengėjai nepateikė“.
Finansų ministerija taip pat abejoja, ar dėl lengvatinio PVM maistas atpigtų tiek, kiek turėtų.
„Praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga. Pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc., jų vežimo keliais kaina per vienus metus (2013 m. gruodį, palyginti su 2012 m. gruodžiu) padidėjo 1 proc., o per beveik ketverius metus (2016 m. lapkritį, palyginti su 2012 m. gruodžiu) - 3,8 proc.“, - konstatavo Finansų ministerija.
„PVM yra vartojimo mokestis ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams“, - konstatavo Finansų ministerija.
Jos teigimu, PVM tarifų dydis nėra svarbiausias veiksnys, lemiantis maisto produktų konkurencingumą, šių prekių kainų lygį lemia ir daug kitų veiksnių, tokių kaip sąnaudos, atitinkamos rinkos pasiūlos ir paklausos santykis, produkcijos gamybos plėtros ir specializacijos galimybės, kokybė ir panašiai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
