Ministrai aiškinasi, kuris blogesnis

Pokyčiai vyksta per lėtai

Įtampa dėl Lietuvos saugumo situacijos kaista ir to neslepia net krašto apsaugos sistemos specialistai. Valdžia jau ne pirmą kartą sulaukia kritikos dėl prastų sprendimų.

Lietuvos atsargos kariai antradienį kreipėsi į valstybės vadovus dėl būtinų pokyčių krašto apsaugos sistemoje. Karių teigimu, žvelgiant į geopolitinę situaciją, pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai. „Europoje vis dar esame įstrigę diskusijose. Nors ir kalbama apie grėsmes, susirūpinimą susiklosčiusia geopolitine situacija, pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai. Gynybos pramonė toliau stagnuoja, nėra ilgalaikių užsakymų, trūksta investicijų tam, kad gamybos tempas galėtų būti didinamas. Pokyčiai kariuomenėse, jų struktūrų peržiūrėjimas irgi vyksta ribotai, net tose valstybėse, kurios turėtų vesti Europos gynybos proveržio procesus", - rašoma Lietuvos vadovams skirtame laiške.

Kariai pažymi, kad pokyčiai šalyje pradedami vykdyti tik tuomet, kai kyla viešos diskusijos ir nepasitenkinimas: „Bet šiuo metu nebegalima taip elgtis. Procesai turi vykti iniciatyviai ir aktyviai, analizuojant karo pamokas Ukrainoje ir pritaikant tinkamas praktikas Lietuvoje, įgalinant visuomenę, telkiant nevyriausybinį ir privatų sektorius prisidėti prie gynybos."

Kreipimąsi šalies vadovams ir Seimo nariams pasirašę 24 atsargos kariai nurodo ir 14 punktų, kuriais remiantis galėtų būti siekiama didinti pasirengusių ginti Lietuvą piliečių skaičių. Tarp išvardintų siūlymų kariai nurodo, kad turėtų būti įgyvendinta šaukimo reforma, į gynybos planus įtraukti karinį parengimą turintys žmonės, sukurti komendantiniai/teritoriniai savigynos vienetai, į gynybos sistemą integruota Lietuvos šaulių sąjunga. Taip pat siūloma didinti karinį rezervą ir jo organizavimą, bepiločių orlaivių ir dronų pajėgumus.

Dar anksčiau, praėjusią savaitę, atvirą laišką parašė ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Jie išreiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimų ir pasisakymų, kurie neva dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.

A.Anušauskas kaltę verčia pirmtakui

Į viešą kritiką krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsakė viename savo įraše, kuriame teikia, kad dėl prastos situacijos kaltas ne jis, o buvę ministrai.

„2020 m. pabaiga. Šešeri metai po Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios. Ką matau tuo metu? Gal sukauptos amunicijos atsargos? Ne. Tiesą sakant, nėra ir kur kaupti - tais metais pradėtas statyti vienintelis naujas amunicijos sandėlis. Gal jau veikė įsigyta vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS sistema? Ne. Ji net nebuvo perduota kariuomenei. Kita vertus, be raketų ji buvo neveiksni.

Gal gavus pirmas ir vieninteles tuo metu 20 pėstininkų kovos mašinų buvo pareikalauta iš gamintojų ištaisyti broką, kad šios mašinos veiktų? Dėl to ir vėlavimo nepakeista nei sutartis, nei imtasi kokių nors veiksmų. Gal įgyvendintas 2017 m. duotas pažadas NATO kovinei grupei įrengti infrastruktūrą? Ne. Nebuvo nė pirštas pajudintas, kad Rukloje iškiltų sutarta logistikos bazė ir kareivinės. (...) Gal pastatytos nors vienos naujos kareivinės, karinės technikos remonto bazės? Gal sudaryta bent viena sutartis lietuviškų kovinių dronų vystymui? Ne. Ir dar kartą ne", - rašė A. Anušauskas.

R.Karoblis: turėtų būtų kažkokios blefo ribos

Į tokius viešus kaltinimus sureagavo ir buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pavadinęs tokius pasisakymus blefu. „Neslėpsiu, buvau šokiruotas ministro įrašo. Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė", - socialiniame tinkle rašė R.Karoblis.

Buvęs ministras priminė, kad dar tuomet, kai valdė tie patys konservatoriai, dėmesio gynybai tiesiog nebuvo: „Dėl konkrečių priekaištų, kas nebuvo padaryta iki 2020 metų pabaigos? Tikiuosi, ministrą jo komanda yra informavusi apie terminus, per kiek laiko įvykdomi viešieji pirkimai, sudaromi kontraktai, kiek laiko vyksta gamybos procesas ir kt. Tai yra ilgalaikis procesas, būtinas tęstinumas. Todėl dauguma darbų, kurie vykdyti prieš 2020 m. gruodį, davė rezultatus dabar.

O antra priežastis, kodėl 2014 m. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu buvome visiškai nepasiruošę, buvo gynybos finansavimo lygis. Nežiūrint ministrės Rasos Juknevičienės pastangų, konservatorių vadovaujamos Vyriausybės paruoštas 2013 metų biudžetas numatė 0,77 proc. nuo BVP gynybai, kas buvo absoliutus dugnas. Ginkluotės pirkimo ir infrastruktūros kūrimas buvo visiškai sustabdytas, batalionai buvo tušti. Deja, Lietuva nesimokė iš 2008 metų Rusijos agresijos prieš Sakartvelą, asignavimai krašto apsaugai tik mažėjo. 2 proc. finansavimas būtų suteikęs galimybę jau visai kitokiems pajėgumams."