6 nuotr.Per COVID-19 pandemiją, ypač per karantiną, faktiškai „pamirštos“ visos kitos ligos, išskyrus koronavirusą, todėl Lietuvoje, lyginant su ankstesniais metais, drastiškai išaugo mirtingumas. Tačiau baisu ne vien tai. Politikai, bandę išsiaiškinti padidėjusio mirtingumo priežastis, susidūrė su neįveikiama problema. Pasirodo, mirčių priežastis sužinosime tik rudenį, nors per tą laiką galbūt galima būtų išgelbėti ne vieną gyvybę. O ir mirčių skaičius registruose, kurių yra net trys, labai skiriasi.
Statistika byloja, kad šių metų kovą-gegužę, kai buvo įvestas karantinas, mirčių užfiksuota maždaug 400 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Seimo opozicija dar birželį pasigavo šį skaičių ir valdančiuosius bando priremti prie sienos, esą mirtingumas padidėjo, nes nesergantiems COVID-19 buvo labai sunku patekti pas medikus ir kitos ligos buvo „primirštos“. Tačiau tiesos kol kas sužinoti neįmanoma, nes informacija tyčia ar netyčia slepiama. Šio šuolio priežastys neaiškios, mat mirčių priežastis nagrinėjantis Higienos institutas sako, kad iš Registrų centro ilgą laiką negavo medicininių mirčių liudijimų. Registrų centras tikino, kad neslėpė informacijos, tačiau jos nepateikė dėl stringančios elektroninės sistemos. Vėliau dėl lietaus dar ir e.sveikatos sistema „nulūžo“. Tačiau rankų iki šiol nenuleidžia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys, siekiantis išsiaiškinti visą tiesą.
„Bandžiau išsiaiškinti mirčių skaičių ir jų priežastingumą Lietuvoje, tačiau susidūriau su instituciniu ūku, kuris iki šiol neleidžia atsakyti, kokių mirčių skaičius išaugo nuo pandemijos pradžios iki šios dienos. Yra trys šaltiniai, kuriuose kaupiama informacija apie mirčių skaičių. Akivaizdu, kad mūsų sveikatos sistema yra perkaitusi, bet ne nuo vasaros karščių, o nuo neefektyvaus tos sistemos biurokratinio administravimo. Mirčių skaičius yra pagrindinis rodiklis, kiek efektyviai ta sistema dirba. Kyla įtarimas, kad susikoncentravimas vien į COVID-19 kitų ligų sąskaita atsiliepia ne kam kitam, o padidėjusiam mirtingumui nuo kitų ligų. Tačiau nustebau, kad visi šaltiniai nurodo smarkiai skirtingus mirčių skaičius. Pavyzdžiui, ESPBI IS (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema) rodo, kad balandį mirė 3450 žmonių. Bet Higienos institutas skelbia, kad mirė 3322. O Statistikos departamentas jau skelbia apie 3112 mirusiųjų. Skirtumas - didžiulis. Negi mes turime milijardą gyventojų, jei keli šimtai mums nieko nereiškia?“ - „Vakaro žinioms“ nuostabą išreiškė P.Urbšys.
Politikas retoriškai klausė, ar skaičiai nesutampa, nes sistemos tarpusavyje nesuderintos, ar norint nuo visuomenės prieš rinkimus paslėpti šokiruojančius duomenis, kad mirtingumas šoktelėjo dėl kai kurių ligų „apleidimo“. Ir pats atsakė neabejojantis, kad tai - politiniai žaidimai, už sveikatos apsaugą atsakingi asmenys nenori prieš rinkimus parodyti, kad dėl jų klaidų mirė ne viena dešimtis žmonių.
„Pavyzdžiui, ESPBI IS rodo, kad per šį kovą mirtingumas viso išaugo 327, lyginant su pernykščiu kovu, birželį - net 357. Tačiau kai neaiškios mirčių priežastys, neįmanoma reaguoti į pokyčius. Jei laiku būtų susisteminta informacija apie mirčių priežastis, galbūt pavyktų išgelbėti ne vieną gyvybę - matytume, kas labiau apleista ir tam skirtume daugiau dėmesio“, - kalbėjo P.Urbšys.
Parlamentaras išsiaiškino, kodėl mirčių priežasčių registras smarkiai vėluoja.
„Jis vedamas archajišku būdu. Pasirodo, kiekvienai mirčiai kodas skiriamas ir daugybė informacijos suvedama rankiniu būdu. Higienos instituto skyriuje, kuris veda priežasčių registrą, tedirba trys žmonės. Per mėnesį miršta per 3 tūkst. gyventojų. Šiuo metu yra susikaupę duomenys už tris mėnesius (dėl ankstesnių trikdžių Registrų centre ir lietaus užlietos e.sveikatos sistemos). Visų tų ligų priežastis reikės suvedinėti rankiniu būdu. Galimos antros pandemijos bangos akivaizdoje neturime priežastingumo analizės ir dar ilgai neturėsime, nes duomenys bus suvesti su kelių mėnesių pavėlavimu. Kaip valstybė spės pasiruošti antrajai bangai ir neužleisti kitų ligų, jei nežinome mirčių priežasčių?“ - klausė P.Urbšys.
Pasak jo, šiuo metu aiškus mirčių priežastingumas tik sausio-balandžio mėnesiais, todėl stebėjosi, kam iš viso reikalingas priežastingumo registras, jei jo duomenys gerokai vėluoja ir negalime matyti esamo vaizdo.
„Sveikatos apsaugos ministerijai, matyt, ir nereikalingi tokie duomenys, nes jie prikišamai parodytų, kad mirtingumas išaugo dėl netinkamų sprendimų. Toks „bardakas“ reikalingas tiems, kurie nori nuo visuomenės nuslėpti tikrą situaciją, bet tai turi gulti ant jų sąžinės, nes kalbame apie žmonių gyvybes. Deja, žinybinis, rinkiminis interesas svarbesnis už gyvybes“, - reziumavo P.Urbšys.
