1 nuotr.Vakar prie Parlamento rūmų ir jų viduje virė aistros dėl miškų. Prie Seimo susirinkę miško ir miško pramonės darbuotojai reikalavo nepritarti valstybinių miškų valdymo reformai, o parlamentarai, pasipiktinę aplinkos ministro pristatymu, šį klausimą nusprendė spręsti vakare.
Po pateikimo parlamentarai pritarė Miškų įstatymo pataisoms. Toliau Seimas reformos svarstymo imsis balandžio 6-ąją.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija skelbia, kad į akciją prie Seimo susirinko 500 žmonių, nepritariančių pertvarkai. Federacijos pirmininkė Inga Ruginienė pakartojo įtarianti, kad reforma neskaidri.
„Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie didelių interesų grupių stumiamą reformą, kurios siekis paprastas - atsikratyti miško darbuotojų ir perimti visų valstybinių miškų valdymą į vienas rankas“, - sako I.Ruginienė. Ji netiki, kad reforma nepalies tiesiogiai miškų sektoriuje dirbančių darbuotojų.
„Čia yra tik pirminis planas, kad liks 1,6 tūkst. darbuotojų, galiausiai turi būti tik vienas darbuotojas tūkstančiui hektarų. Geras klausimas, kur 3000 darbuotojų ir koks jų likimas“, - sakė I.Ruginienė, pasigendanti aiškumo, kas laukia atleidžiamų žmonių, ir dialogo su valdžios institucijomis.
Be to, profesinės sąjungos nori matyti aiškius planus, kiek bus didinami miško darbuotojų atlyginimai po reformos ir kokią profesinio perorientavimo programą ministerija siūlo atleidžiamiems darbuotojams.
Ministerijos parengtas planas esą nebuvo suderintas su profesinėmis sąjungomis, nepateikta sąnaudų ir naudos analizė, neatsižvelgta į mokslininkų pastabas ir siūlymus.
Tuo metu reformos rengėjai aiškina, kad, vykdant urėdijų reformą, tai yra sujungiant jas į vieną valstybinę įmonę su atskirais filialais, darbo netektų apie 400 bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų - viešųjų ryšių specialistų, teisininkų, personalo vadybininkų, tačiau tiesiogiai miškuose dirbantys asmenys liks.
„Šitie sprendimai, kurie priiminėjami, niekaip nepaliečia tų žmonių, kurie susiję su mišku tiesiogiai, tai girininkijos sistema lieka, ir dėl jų abejonių nėra. Šitie žmonės nepatirs jokių pokyčių, išskyrus vieną, tai yra jų atlyginimai turėtų išaugti“, - teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Aiškinama, kad per metus dėl reformos bus sutaupyta 13 mln. eurų, o išmokoms ir dėl pertvarkų susijusioms išlaidoms per pirmus metus reikės iki 5 mln. eurų.
Aplinkos ministerija teigia, kad, sujungus urėdijas į vieną įmonę, turėtų susilyginti tas pačias funkcijas atliekančių žmonių atlyginimai skirtinguose urėdijų filialuose, nes šiuo metu esą silpnesnėse ir stipresnėse urėdijose žmonių atlyginimai skiriasi vos ne du kartus. Taip pat skaičiuojama, kad per ketverius metus darbuotojų atlyginimai galėtų augti 25 proc.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ramina žmones, kurie baiminasi valstybinių miškų privatizavimo.
„Nekeičiamas valstybinių miškų statusas. T.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, taip pat Miškų įstatymo ketvirtame straipsnyje yra įvardinta, kokie miškai yra priskiriami valstybinės reikšmės miškams, ir šių kertinių nuostatų dėl valstybinės reikšmės miškų nesiruošiame keisti“, - teigė K.Mažeika.
Skaidrės netiko
Į vakarinį posėdį miškų reformos klausimas buvo nukeltas, nes parlamentarai pasipiktino, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas ne pristatinėjo su urėdijų reforma susijusius teisės aktus, o demonstravo skaidres.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
