Moderniau nuperkami rinkimai

Apie elektroninio balsavimo įvedimą Lietuvoje politikai vis užsimena, tačiau sukilusios diskusijos vėl aprimsta. Kažkodėl Lietuvos politikams maga perimti naujas reformas iš kaimynų, net jei jos nėra pačios geriausios.

Kitur nepasiteisino

„Reformos gali būti pačios įvairiausios. Žinoma, reformos Lietuvoje visuomet skamba šiek tiek su neigiamu atspalviu, nes tai dažniausiai reiškia kažko seno griovimą ir naujo kūrimą. Ne visuomet viskas pavyksta per vieną naktį, tad vienareikšmiškai negalima įvertinti, reformos yra geros ar blogos. Tačiau prieš jas vykdant reikia paklausti, ar jos iš tiesų reikalingos. Nes nieko gero neduoda tik reformos dėl reformų“, - teigia buvęsVIII Vyriausybės valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys.

Pasak jo, elektroninis balsavimas šiandien yra būtent ta reforma, kurios šaliai dar nereikia. „Pas mus nuolat kalbama, kad Estijoje elektroninis balsavimas  - pavyzdys. Bet štai tarptautiniai ekspertai, kurių dauguma yra iš JAV, atliko tyrimą ir po Estijos savivaldybių rinkimų padarė visiškai neigiamas išvadas ir pasiūlė atsisakyti. Jie paaiškino, kad suklastoti rezultatus galima „nulaužiant“ kompiuterį, ir pademonstravo, kaip tai padaryti ne tik komisijos, bet ir rinkėjo kompiuteryje. Jie tai pademonstravo savo laboratorijoje. Ekspertai pripažįsta, kad tokios sistemos palengvina rinkimų klastojimą, tai nemanau, kad tą reikia daryti“, - argumentuoja K.Skrebys.

Buvęs ministras teigia, kad elektroninis balsavimas atrodo patrauklus tik tiems, kurie mažai domisi šiomis sistemomis: „Juk tokie pasisakymai yra tik pataikavimas rinkėjams, kurie tam pritaria, ir čia visiškai nėra nieko bendro su rinkimų tobulinimu. Juk ir dabar per kiekvienus rinkimus matome skandalus. Tai gal tiesiog reikia įvesti elementarią tvarką. Nemanau, kad žmogui sunku kartą per kelerius metus nueiti į rinkimų apylinkę, kuri dažniausiai yra prie pat namų, ir atiduoti savo balsą už vieną ar kitą kandidatą.“

Pasak K.Skrebio, lietuviams įprasta, kad jie nelinkę pasimokyti, nes tikisi, kad išras ką naujo: „Pas mus taip jau yra, kad mes nemokame pasižiūrėti, kaip yra kitur. Juk klestinčiose Vakarų Europos valstybėse viskas yra sureguliuota, o mes vis tiek bandome išrasti dviratį ir tai kartais labai keistai atrodo. Juk dėl kai kurių rinkėjų patogumo negalime paaukoti rinkimų skaidrumo ir saugumo. Kažkam gal irgi patogu atvažiuoti į oro uostą, nepereiti jokios kontrolės ir atsisėsti tiesiai į lėktuvą. Juk tikrai patogiau, kam laukti eilėje, eiti pro detektorius, kai galima tiesiai sėsti ir skristi. Bet mes kažkodėl to nedarome. Tai ir su rinkimais gal būtų kažkam patogiau, bet mes turime rūpintis, kad jie būtų sąžiningi, neklastojami ir skaidrūs.“

Kol kas girdimos tik kalbos

Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto Skaitmeninių technologijų instituto profesorius Darius Štitilis sako viešojoje erdvėje pasigendantis specialistų komentarų, nes kol kas tenka klausytis tik tuščių politikų kalbų: „Trūksta realių skaičiavimų, plano, turi būti komp-leksiniai veiksmai, pradedant švietimu ir baigiant skaidrumu.“

Pasak profesoriaus, Lietuvoje net ir įvedus elektroninius rinkimus dalis rinkėjų balsuotų tradiciniu būdu, mat vis dar didelė gyventojų dalis neturi interneto ir juo nesinaudoja, o kita dalis į rinkimus eina laikydami tai savotiška tradicija ar ritualu.

„Teorija nuo praktikos labai skiriasi. Tikrai nesinorėtų, kad kartotųsi tokie scenarijai kaip su registracija į darželius. O čia būtų masinis projektas ir jį vertinčiau kaip vieną rimtesnių. Todėl jei būtų planuojama, jis turi būti kuriamas aukščiausiu lygiu. Kad mums dažnai nepavyksta to padaryti, tai rodo ne viena sritis. Štai iki šiol neturime jokios sistemos dėl elektroninio sveikatos įrašo, įvairių institucijų ir gydymo įstaigų sistemos tarpusavyje nekomunikuoja, nors daug pinigų įdėta. Turime tokių nevykusių pavyzdžių. Todėl reikia visada tokius projektus vykdyti labai atsakingai. Yra paplitusi nuomonė, kad saugių sistemų nėra, bet sistema yra saugi tiek, kiek jai kyla rizikos. Jei mes matome riziką, kad balsus paveikti gali būti suinteresuotos ir kitos valstybės, vadinasi, turi būti diegiamos atitinkamo lygio saugos priemonės“, - sako profesorius.

Jis teigia, kad vykdant bet kokio tipo rinkimus svarbiausia viešumas ir skaidrumas: „Šiuolaikinėje rinkimų sistemoje tų skandalų daugėja, čia nereikia nė elektroninių rinkimų. Tai susiję su mūsų morale ir kultūra. Jei bus poreikis pirkti balsus, tai mes to neišvengsime, kad ir kaip balsuotume.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“