M.Sinkevičiaus grįžimas - tik į naudą

Politologas, humanitarinių mokslų daktaras Algis KRUPAVIČIUS siūlo dar neskubėti su vertinimais.

„Pirmiausia, - sako A.Krupavičius, - reikia šiek tiek palaukti. Taip. M.Sinkevičius sugrįžta į Jonavos rajono mero postą. Tai vienas dalykas. O toliau, ar jis turės ambicijų dalyvauti Socialdemokratų partijos lyderio rinkimuose, kol kas yra atviras klausimas. Bet jeigu nuspręstų, aš manyčiau, kad tokia situacija socialdemokratams galbūt būtų ir visai palanki.

Pirmas dalykas - akivaizdu, kad du partijos lyderiai - G.Paluckas ir M.Sinkevičius, politikoje atstovautų jaunesniajai kartai, o tada kartų kaita Socialdemokratų partijoje, bent jos vadovybėje būtų baigta. Ši kartų kaita partijoje tikrai buvo užsitęsusi. Be to dabar jau galėtume partijos vadovybėje matyti tam tikrą tandemą. Nors politikoje tandemai visada vertinami skeptiškai, bet savo laiku turėjome ir sėkmingų tandemų. Centro partijoje toks tandemas buvo Romualdas Ozolas ir Egidijus Bičkauskas. Tai buvo tikrai neatskiriamas tandemas ir jis veikė gerai. Toliau turėjome ir kiek kitokio pobūdžio tandemą, kuris tikrai nebuvo formalus. Toks buvo Valdo Adamkaus ir Algirdo Mykolo Brazausko tandemas, kai V.Adamkus buvo išrinktas į Lietuvos prezidento postą, o A.M.Brazauskas buvo ministras pirmininkas. Tikrai tarp šių abiejų politikų buvo pagarbūs, tolerantiški tarpusavio santykiai. Ir vienas, ir kitas papildė Lietuvos politikos lauką.

O dabar, sugrįžtant prie socialdemokratų, tai aš sakyčiau, kad šalia to, kad G.Paluckas ir M.Sinkevičius priklauso tai pačiai kartai, yra ir dar keli argumentai už tandemą."

- Turėjome ir Ramūno Karbauskio- Sauliaus Skvernelio bei prieš rinkimus veiksmingą Remigijaus Žemaitaičio-Agnės Širinkienės tandemą ir žinome, kuo tai baigėsi.

- Nepamirškime, kad G.Palucko darbotvarkė iš esmės yra tikrai daugiau nei perkrauta. Jam dar imtis ir partijos lyderio vaidmens būtų šiek tiek daugoka.

Reikia pažiūrėti į kitas valstybes, kurių ministrai pirmininkai turi panašų darbo krūvį kaip ir Lietuvos premjerai. Paprastai tose šalyse valdančiosios partijos pirmininkas nebūna ministru pirmininku, nes partijos pirmininkas turi turėti laiko ir galimybių organizuoti partinį darbą, spręsti partinius reikalus. O jei Vyriausybės lygmenyje padaromos kažkokios klaidos, tai partija ir jos pirmininkas turi didesnes galimybes tas klaidas ištaisyti.

Kitas dalykas - tų įtampų M.Sinkevičiaus ir G.Palucko tandeme galėtų būti labai nedaug, nes premjeras G.Paluckas yra paskirtas visai dabartinio parlamento kadencijai ir jam nėra kokio nors motyvo bei ambicijų vadovauti dar kažkam, šalia vadovavimo Vyriausybei.

Lygiai taip pat ir M.Sinkevičius galėtų užsiimti partijos vadovavimu, kadangi vadovavimo patirties tikrai turi. M.Sinkevičius apskritai juk buvo vertinamas kaip potencialus socialdemokratų kandidatas ir į ministrus pirmininkus. Jis galėtų projektuoti lyderystę valdžioje jau po šios socialdemokratų kadencijos Vyriausybėje. Tad racionaliai vertinant, G.Palucko ir M.Sinkevičiaus tandeme būtų daugiau pliusų nei minusų.

Turėjome keturias Vyriausybes- Andriaus Kubiliaus, Algirdo Butkevičiaus, Sauliaus Skvernelio, Ingridos Šimonytės - jos išgyveno iki kadencijos pabaigos. Tikėtina, kad ir G.Palucko vyriausybė išgyvens visą kadenciją, nes dabartinė Seimo socialdemokratų frakcija yra stipri.

- Tas „čekiukų skandalas" sukėlė tokį chaosą, kad visuomenė iki šiol negali atsakyti, kurie politikai rimtai prisidirbo.

- Pirmiausiai turi būti nustatytos vienodos taisyklės, nes ankstesnė tvarka, kaip buvo kompensuojamos savivaldybės tarybos nario ar net mero išlaidos, buvo ydinga.

Tai viena medalio pusė, o kita - pažiūrėkime, kaip elgiamasi su tais „čekiukų skandalo" atvejais? Vienais atvejais sudaromos taikos sutartys ir apskritai niekas daugiau nevyksta. Kitais atvejais keliamos baudžiamosios bylos ir atimama teisė laikinai eiti pareigas valstybės tarnyboje. Trečiais atvejais - tylima. Tyrimai lyg tai vyksta, lyg tai nevyksta ir viskas labai neapibrėžtai dėliojasi laike. Yra daug skirtingų modelių, kaip sprendžiami tie „čekiukų skandalo" dalykai.

Galų gale, ir mastai, kaip tos lėšos buvo naudojamos, irgi yra skirtingi. Pavyzdžiui, Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas, kurio istorija prisiminta dėl kelių šimtų eurų, ir neaišku, prieš kiek laiko. Yra tyrimų, kai, ko gero, ieškoma to, ko nėra pametę. O kitais atvejais savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo sumos tikrai yra didelės, jos nėra apskaitytos ir net viena ministrė buvo, kuri atbuline data pateikė išlaidų ataskaitas net už tas mėnesio dienas, kurių kalendoriuje nėra. Ministrė iš esmės melavo, o koks rezultatas? Jokio rezultato, kai mes turime penkiagubus standartus ir visuomenė negali pasitikėti, kai vienu atveju elgiamasi vienaip o kitu - kitaip.

Apskritai, ko gero, daugeliu atveju galėjo būti tik administracinės nuobaudos. Turėjo būti labiau įgalinta, nepriklausoma kontrolė pačiose savivaldybėse. Tirti reikia, bet reikia taikyti vienodus standartus ir turėti aiškias taisykles. Kita vertus, tos skirtingos taisyklės visiškai nestebina. Lietuvoje daugybė sričių yra, kur įstatymai taikomi pasirinktinai, selektyviai. Ir čia yra tik dar viena iliustracija, kaip tas selektyvumas veikia.