Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje.
„Kas man didžiausią nerimą kelia, jog pagal tą finansavimo lygį, kurį turime, kai kurių kelių, kurie atrodo labai blogi, mes artimiausius 3-5 metus net netvarkysime. Tiesiog neįmanoma, tas pats yra su tiltais ir viadukais“, – Prezidentūroje vykusiame Regionų forume kalbėjo M. Skuodis.
Pasak ministro keliams, kurių būklę reikia tvarkyti, bendrai sudėjus yra reikalingi 6,5 mlrd. eurų. Automagistralėms – 580,9 mln. eurų, magistraliniams keliams – 647,9 mln. eurų, krašto keliams – 2,09 mlrd. eurų, rajoniniams keliams – 3,2 mlrd. eurų.
„Jos (trūkstamos lėšos – ELTA) atsirado ne per 4 metus, o per ilgą laiko tarpą, kai tiesiog finansai, kurie skiriami, buvo skiriami daugeliui sričių. Plėtrai kelių, bet nebūtinai būklei palaikyti, dėl to ir turime tokią situaciją“, – pridūrė ministras.
M. Skuodis skyrė dėmesio ir tiltų bei viadukų būklei. Jo turimais duomenimis, labai blogos būklės tiltams ir viadukams sutvarkyti reikia 590 mln. eurų, o tiltams ir viadukams sutvarkyti iki tenkinamos būklės – apie 1 mlrd. eurų. Šiuo metu 109 tiltai Lietuvoje šiuo metu yra avarinės būklės.
„Situacija yra objektyvi – galiojimo laikas yra pasibaigęs, tiltai ir viadukai neatlaiko apkrovų, kurios jiems tenka, net nekalbant apie karinio mobilumo reikalavimus“, – teigė jis.
Papildomas finansavimas gali siekti 2 mlrd. eurų
Susisiekimo ministras pristatė galimus kelių finansavimo šaltinius, kuriuos būtų galima panaudoti 2025-2028 metais. Anot jo, išnaudojant visus kelių finansavimo šaltinius – papildomas finansavimas siektų apie 2 mlrd. eurų per metus.
Tarp potencialių pajamų šaltinių nurodomos lėšos iš degalų akcizo, e-vinječių surinktų lėšų dalis, atstuminių kelių rinkliavų surenkamos lėšos, taip pat siūloma galvoti apie kuro priemokos įvedimą ir skolinto kapitalo pasitelkimą kelių finansavimui.
„Jeigu visa tai susumuotume, tai yra 2 mlrd. papildomų pajamų. Klausimas – kas galėtų būti politiškai priimtina, bet ant stalo turime įvairiausius variantus ir dėl to reikės apsispręsti“, – tikino ministras.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.