Mūsų konservatoriai dėl Trampo išvertė kailį

„Puikus JAV pasirinkimas. Tačiau turiu priekaištų mūsų užsienio politikos formuotojams, kad jie neužmezgė kontaktų su D.Trampo aplinka dar tuomet, kai jis buvo tik kandidatas į JAV prezidentus", - taip 2016 m. apie D.Trampą kalbėjo tuometinis parlamentaras, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, dabartinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Tuometinė Seimo vicepirmininkė ir buvusi viena konservatorių lyderių Irena Degutienė neslėpė, kad labai džiaugėsi išgirdusi JAV prezidento rinkimų rezultatus.

„Savaime aišku, kad aš, kaip konservatorė, džiaugiuosi, jog respublikonas laimėjo rinkimus(...).

Dar noriu pasakyti, kad be reikalo žmonės baiminasi, jog JAV iškilus grėsmei negintų NATO šalių, kurios mažai prisidėjo prie NATO gynybos politikos. Viena yra tai, kas šnekama rinkimų kampanijos metu, kita yra tai, kokie bus realūs veiksmai", - 2016-aisiais „Vakaro žinioms" teigė I.Degutienė.

Konservatorius Kęstutis Masiulis tais pačiais metais antrino kolegoms: „Aš pats būčiau už jį balsavęs, nes manau, kad Amerikai tikrai reikia sugrąžinti jos galybę ir didybę. Barako Obamos (Barack Obama) veiksmai, ypač pirmą kadenciją, vedė priešinga linkme, jis turėjo iliuziją, kad Rusija niekada nebus agresyvi, kad reikia jai nuolaidžiauti, stiprinti partnerystę. JAV užsienio politikos kursą tikrai reikia keisti. D.Trampas tą patį deklaravo, todėl mūsų valstybės interesams jis tikrai yra parankesnis. Būtent dėl šito egoistinio aspekto aš jį ir palaikiau.

Antras dalykas - man imponuoja, kad jis yra konservatyvių pažiūrų. Visame pasaulyje išplito kažkokia vertybinė pliurzė, kuri įvardinama politkorektiškumu, bet iš tikro tai yra vertybių sujauktis, netvarka, pasimetimas, kai bandoma sukergti visiškai priešingas vertybes. Bijoma vartoti tam tikrus žodžius. Europoje irgi jau darosi tas pats: teismai baudžia už Biblijos pacitavimą, mojuodami vėliavėlėmis pasitinkame ne pabėgėlius, o ekonominius migrantus. D.Trampas aiškiai pasakė, kad tai yra blogis. Aš su tuo visiškai sutinku. Be to, D.Trampas labai tvirtas ir dėl kitų tradicinių vertybių. Jam, pavyzdžiui, nekyla abejonių, kas yra šeima", - 2016-aisiais savo poziciją dėstė K.Masiulis.

Tačiau net D.Trampo kadencijai nesibaigus (o ir pasibaigus) dauguma konservatorių apie D.Trampą ėmė kalbėti vos ne kaip apie Kremliaus agentą. Arba bent jau kaip apie šiaip kone niekšelį.

„Neatsakingas elgesys, savų interesų iškėlimas, savimyla. Tai nuolat demonstravo savo kadenciją liūdnai baigęs JAV prezidentas Donaldas Trampas", - taip pasibaigus D.Trampo kadencijai tvirtino vienas dabartinių konservatorių lyderių Jurgis Razma.

- Dauguma Lietuvos konservatorių D.Trampo, kurį 2016-aisiais kone dievino, atžvilgiu pakeitė poziciją. O jūs? - šią savaitę Kęstučio MASIULIO pasiteiravo „Vakaro žinios".

- Ką šnekėjau apie D.Trampo politiką migrantų, vertybių atžvilgiu - jis tikrai buvo labai efektyvus. Jis - vadybininkas, efektyvus kaip politikas. Jo interesas - JAV interesas. O mūsų interesas yra Lietuvos interesas, tad interesai sutampa.

D.Trampo vertinimai anksčiau galėjo atrodyti kitaip, nes nebuvo karo Ukrainoje. Buvo efektyvus vadybininkas, konservatyvus žmogus, bet truputį turintis keistoko šarmo, cirkininkas toks. Politikoje tai neblogai suveikia, toks jis ir išlieka. Tiesa, jo pasakymai, kad reikia griauti NATO, kad negins kai kurių valstybių Europoje, verčia sunerimti, turėtų mums kelti šiurpą.

- Pakartotumėte savo 2016 m. ištartus žodžius, kad pats būtumėte balsavęs už D.Trampą?

- Žinokite, kad dabar turbūt bijočiau balsuoti už jį. Nes jis per sunkiai prognozuojamas. O prieš kelerius metus buvo sunkiau prognozuojamas jo konkurentas. Jei D.Trampas būtų prognozuojamas kaip dešinysis politikas, kaip koks Ronaldas Reiganas, tai būtų visai kas kita. Jei neštų pasaulio lyderystę.

- Dauguma Lietuvos konservatorių D.Trampui prilipdė prorusiško politiko etiketę.

- Nenorėčiau jo taip vadinti. Nenorėčiau klijuoti tokių etikečių. Jis yra proamerikietiškas. Aišku, tas proamerikietiškumas kartais yra keistokas. Iš jo varpinės, iš jo rinkėjų varpinės gal tai atrodo normaliai, tačiau mums kai kuriais aspektais kai kurie jo požiūriai yra pavojingi, siauroki. D.Trampas mato tik Amerikos interesus.

- Pavyzdžiui, kad siena su Meksika svarbiau už tarptautines problemas?

- Būtent. Jam tai svarbiau už karą Ukrainoje. Kaip D.Trampas įsivaizduoja karo baigtį? Kad reikia atiduoti okupuotas teritorijas, juk negaila. Jei rusai patrauks ir dar toliau į Vakarus - negaila, nes tos valstybės neskiria pakankamo finansavimo gynybai. Tačiau pagal nerašytą susitarimą visos tos valstybės jautėsi apsaugotos amerikietiško skėčio. Ir staiga pasirodė, kad tas skėtis ne tik kad nėra nekiauras, bet D.Trampas jį dar ir suskleidžia. Gal bent duotų terminą pasiruošti?

Man dar įspūdį sugadino D.Trampo mėginimas paneigti pralaimėjimo kituose rinkimuose rezultatus, bandymas kelti riaušes. Riaušininkai demokratinėje valstybėje turi prastą reputaciją.

Aš su šypsena žiūriu ir į mus pačius. Jei mūsiškiai lipa pro langą į Švietimo ministeriją, yra gerai - jei lipa prieš politinius oponentus. O jei lipa pas mus pačius - tai jau blogai. Reikia ieškoti susitarimų ir spręsti konfliktus ieškant kompromisų.

O bandymas šturmuoti Kapitolijų - taip ir nukrenta reputacija. Tada žmogaus vertinimas iš teigiamo tampa ne tokiu teigiamu. Bet aš nenorėčiau vertinti, kad D.Trampo išrinkimas būtų katastrofa. Demokratinėje valstybėje vienas žmogus, koks jis stiprus bebūtų, negali visko nulemti.

- Dauguma jūsų bendražygių, dabar kritikuojančių D.Trampą, anksčiau jį gyrė. Tai buvo tarsi pasitikėjimo avansas? Gyrė vien todėl, kad jis - konservatorius?

- Jūs - visiškai teisus. Konservatorius visada galvos, kad konservatorius yra geriau. Ypač mums, Lietuvai, kuri yra kaimynė su Rusija. Vokietija visada bijo imtis lyderystės, o JAV visada jos ėmėsi. O dabar JAV lyderis, kuris yra dešiniosios partijos lyderis, staiga ėmė elgtis kaip kairysis. Kaip jį tada vertinti?

- O kaip vertinate bylas prieš D.Trampą - kaip bandymą politiškai susidoroti ar kaip dalyką, turintį rimto pagrindo?

- Demokratinėse valstybėse kiekviena byla yra rimta. Nesvarbu, kas jas iškeltų. Ir kiekvienas, kam ji iškelta, gali sprendimą apskųsti. Politikai dažniausiai sako, kad jį puola dėl politinių aplinkinių. Taip yra ir Lietuvoje. Mano bendrapavardis Eligijus irgi taip sako.

- Sakote, kad ir konservatoriai puolami dėl politinių aplinkybių? Prieš porą dešimtmečių Seimas patvirtinto skandalingas parlamentinio tyrimo išvadas dėl „Mažeikių naftos" dovanojimo amerikiečiams, šiems dar ir primokant, 2007 m. Seimas yra pritaręs laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos dėl Juro Abromavičiaus žūties išvadoms, viena kurių - konservatorių partija susijusi su teroristinės organizacijos požymių turinčia asmenų grupe...

- Apie ryšius su teroristais nepamenu, neužfiksavau tokio fakto, jis iškritęs iš atminties.

O dėl „Mažeikių naftos"... Tiek pasikeitimų visokių buvo, iš arti mačiau tik Rolandą Paksą. Aš buvau jo patarėju. Anuo metu dirbau VSD viršininko Mečio Laurinkaus patarėju. Konservatoriai manęs kaip politologo paprašė parašyti kalbą R.Paksui, kai buvo nuspręsta jį iš Vilniaus mero pirmą kartą padaryti premjeru. Berods, Jurgis Razma paprašė. Parašiau tą kalbą. Tada R.Paksas paprašė tapti patarėju. Bet aš pradėjau pastebėti, kad iš R.Pakso rusų ausys lenda.

R.Paksas pasidarė dievas, kai dėl „Williams" pasitraukė. Tada nuėjau pas jį į kabinetą ir pareiškiau: „Jūs dirbate rusams". Tas puolė neigti. Bet vis tiek pasitraukiau iš pareigų, nes viską mačiau iš arti. O prieš tapdamas patarėju to nemačiau.

Taip pat kaip ir su D.Trampu. Arba su Gitanu Nausėda. Iš pradžių jis atrodo vienoks, tačiau paskui parodo kitą veidą.

- Turite mintyje, kad neprisipažino buvęs komunistas?

- Visai ne dėl to, o todėl kad daug kur pakeitė poziciją.

- Beje, ar tiesa tai, ką skelbia žiniasklaida? Kad ir jūs buvote komunistas, bet nuslėpėte šį faktą?

- Na, nežinau, ar tai galima vadinti nuslėpimu, tačiau nemačiau reikalo šį faktą afišuoti. Mes kėlėme klausimą, kad reikia išstoti iš TSRS. Tad toks aš ir komunistas. Man reikėjo stoti į aspirantūrą, o manęs be priklausymo partijai nepriima. Filosofija buvo laikoma ideologiniu mokslu. Beveik trejus metus ieškojau galimybės, kaip įstoti į tą partiją, nes nebuvo labai lengva. Tai kam dabar išeiti ir pasakoti tokias istorijas? Argi žmonėms tai svarbu?

Juo labiau kad 1989 m. buvau vienas iš liberalų steigėjų - sovietmečiui neišnykus tapau kitos partijos nariu. Todėl ir ant G.Nausėdos nenoriu karti šunų. G.Nausėda gal norėjo siekti karjeros, argi galima už tai smerkti?

- Tačiau jūsų bendrapartiečiai smerkia.

- Žinau, kad smerkia, gal širdyje smerkia ir mane, teikdami visokius projektus apie komunistus. Bet mes - šiaudiniai komunistai, iš tikro - Lietuvos patriotai.

- Ne tokie, kaip tie, kuriems, pasak jūsų, rusai iš ausų lenda?

- Taigi, kad ne tokie. Net tokie žmonės, kaip Romualdas Ozolas ar Arvydas Juozaitis, buvo komunistai.

Komentuoja Seimo konservatorius Žygimantas PAVILIONIS:

„Lietuviai paprastai dirba su abiem JAV partijomis - išlaikome kontaktus tiek su demokratais, tiek su respublikonais. Mūsų tikslas - kad jie suprastų, koks yra mūsų nacionalinis interesas, kodėl Ukrainą reikia ginti, kodėl reikia laimėti prieš Kremlių. Tai labai intensyviai darome su abiem stovyklomis, tikrai nesirenkame, svarbu išlaikyti kontaktus: jei viena partija yra valdžioje, intensyviai dirbame ir su kitais. Amerikoje bent jau iki B.Obamos atėjimo egzistavo požiūris, kad užsienio, gynybos politika vykdoma abiejų partijų. Mes pagal šį požiūrį ir veikiame. Tik nuo B.Obamos laikų susiskaldymas ir prasidėjo", - dėstė Ž.Pavilionis.

Pasak jo, reikia elgtis diplomatiškai.

„Būtina palaikyti ryšius su visomis partijomis, kad ir kas būtų valdžioje", - reziumavo Ž.Pavilionis.