1 nuotr.Nors daugiausiai gyventojų ir toliau Seimo rinkimuose ketintų balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), pastarąjį mėnesį ūgtelėjo Sauliaus Skvernelio vadovaujamų Demokratai „Vardan Lietuvos“ bei konservatorių rėmėjų gretos, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Populiariausių partijų penketuke – pokyčių nėra. Opoziciniai socialdemokratai išlaiko stabilią paramą – gruodį vykusiuose rinkimuose už kairiuosius savo balsą būtų atidavę 16,4 proc. respondentų. Lapkritį už LSDP būtų balsavę 16,7 proc. apklausos dalyvių.
„Vardan Lietuvos“ tvirtina pozicijas, nors partijos simpatikų pokytis ūgtelėjo paklaidos ribose. Jeigu lapkritį demokratus Seime norėjo matyti 10,6 proc. rinkėjų, gruodį jų buvo bene 3 proc. daugiau – 13,4 proc.
Reitingų trejetuką užbaigia dar viena opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Partijos vertinimas iš esmės nepakito. Lapkritį už „valstiečius“ būtų balsavę 11,1 proc. rinkėjų, o gruodį vos viena procentine punkto dalimi mažiau – 11 proc.
Kaip ir S. Skvernelio demokratai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pastarąjį mėnesį kiek ženkliau išaugino simpatikų gretas. Gabrieliaus Landsbergio vedama politinė jėga lapkritį sulaukė 8,2 proc. respondentų paramos, o gruodį – 10,5 proc. Visgi, nors partijos reitingas ir kyla, pokytis – paklaidos ribose.
Toliau – kiti valdantieji, Liberalų sąjūdis. Jeigu rinkimai būtų vykę lapkritį, už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą partiją būtų balsavę 6 proc. apklausos dalyvių, gruodį – 6,2 proc.
Tuo metu 5 proc. balsų kartelę lapkritį siekusi Darbo partija, gruodį sulaukė 5,6 proc. respondentų palaikymo.
Kitos politinės jėgos šios kartelės nesiekia – 2023 m. pabaigoje už Lietuvos regionų partiją balsą būtų atidavę 3,9 proc. apklausos dalyvių, už valdančiąją Laisvės partiją – 3,5 proc., „Laisvė ir teisingumą“ – 3,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,6 proc., eksparlamentaro Petro Gražulio vadovaujamą Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,6 proc.
Tačiau kiek daugiau nei penktadalis tyrimo dalyvių – 22 proc. – nurodė, kad iš viso nedalyvautš Seimo rinkimuose arba dar nėra apsisprendę, už ką balsuoti. Pažymėtina, kad tokių respondentų per pastarąjį mėnesį ženkliai sumažėjo – lapkritį tokios pozicijos laikėsi bene trečdalis (28,7 proc. apklausos dalyvių).
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. gruodžio 15-30 dienomis vykdė gyventojų apklausą. Tyrimo metu atlikti asmeniniai interviu ir apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių). Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
