Naujausi partijų reitingai: į lyderius taikosi trečia politinė jėga

Tuo tarpu į antrąją reitingų lentelės vietą grįžusiems „valstiečiams“ paramą deklaruoja 14,1 proc. piliečių (prieš 2 mėnesius tokių buvo 17,1 proc.). Per du pastaruosius mėnesius dviem procentiniais punktais palaikymą išauginę socialdemokratai liko trečioje vietoje. Šiai partijai paramą linkę deklaruoti 12,4 proc. šalies gyventojų (kovo mėn. palaikymas siekė 10,7 proc.).

Šalia ar šiek tiek viršijusios 5 proc. ribą rikiuojasi dar 2 politinės partijos: balsą atiduoti už Darbo partiją ketino 5,9 proc. piliečių (prieš 2 mėn. „darbiečių“ palaikymas siekė 6 proc.), už Tvarką ir teisingumą – 4,7 proc. (kovo mėnesį „tvarkiečius“ palaikė 3,6 proc.).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ atlikti tyrimai rodo, kad toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jai paramą sako deklaruojantys 4,1 proc. respondentų (prieš 2 mėn. parama siekė 3 proc.). Iškart po lenkų rinkimų akcijos – 4 proc. paramos sulaukęs Liberalų sąjūdis (kovo mėn. palaikymas siekė 3,3 proc.). Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga šiuo metu sulauktų 3,5 proc. palaikymo – prieš 2 mėn. šios politinės jėgos populiarumas siekė 2,5 proc.

Valdančiojoje daugumoje pozicijas sutvirtinti ketinančių „socialdarbiečių“ palaikymas per du mėnesius nesikeitė. Šiuo metu partiją palaiko 3,4 proc. respondentų. Reitingų lentelės apačioje – Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija. Ją šiuo metu remia 2,1 proc., prieš du mėnesius palaikymas siekė 2,7 proc.

Tuo tarpu trys iš dešimties (30 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Politologai neatmeta galimybės, kad į lyderių gretas įsitrauks trečia partija.

Eltos kalbinti politologai neatmeta galimybės, kad ilgainiui į partinių reitingų lyderių gretas, kurias pastaruoju metu užėmė konservatoriai ir „valstiečiai“, gali įsitraukti ir trečia partija. Dar vieno, panašų reitingą turinčio lyderio atsiradimas, pasak jų, turėtų padidinti ir tarpusavio konkurenciją.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė, kad mažėjantys populiarumo skirtumai tarp trijų partijų gali virsti ilgesnio laikotarpio tendencija.

„Šiai dienai mes turime tris lyderiaujančias politines jėgas, akivaizdu, kad jei kiekviena iš jų elgsis taip, kaip elgiasi dabar – tendencija gali laikytis. Konservatoriai gerąją prasme yra agresyvūs ir tai leidžia jiems būti viešumoje net tada, kai nėra ko pasakyti. „Valstiečiai“, tiesa sakant, po truputį praranda turėtą energiją. Jų gretose matomas ideologinis ir vertybinis badas, nebelieka orientyrų dėl ko kovoti, o ir partijos viduje vyksta sumaištis ar net pasimetimas. Visa tai po truputi veda prie tendencijos, kurią jau dabar rodo reitingai“, - svarstė L. Bielinis.

Pasak jo, į lyderių gretas po užsitęsusio chaoso partijos viduje grįžtantį socialdemokratų partija, iš „valstiečių“ saulėlydžio laimėtų daugiausiai.

„Jeigu socialdemokratai ir toliau tęs savo šiuo metu užimamą poziciją – jie gali sukaupti 2020 metų Seimo rinkimams reikiamą potencialą“, - pabrėžė jis.

VDU profesorius suabejojo, ar derybos dėl naujos valdančiosios daugumos, dar kartą visuomenei deklaruojant valdžios pažadus ir ambicijas, padės „valstiečiams“ žymiau kilstelti savo populiarumą ir, tuo labiau, išlaikyti jį iki 2020 Seimo rinkimų.

Jo teigimu, viešojoje erdvėje aptariami koaliciniai užsibrėžimai kelia pagrįstų įtarimų, ar jie yra tikrai pamatuoti Lietuvos biudžeto galimybėms.

Kita vertus, akcentavo politologas, gali susiklostyti ir taip, kad iš naujos valdančiosios koalicijos statybų daugiausiai laimės ne „valstiečiai“, bet vaiko pinigų didinimo klausimą aktyviai kelianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

„Koalicijos perkrovimo poveikis ko gero bus trumpalaikis, o visų socialinių reikalavimų fone daugiausiai gali laimėti Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Jie iškėlė vaiko pinigų klausimą, jie save ir eksponuoja šiame reikalavime. O jei valdantieji nesugebės šito reikalavimo įgyvendinti – Lenkų rinkimų akcija ramiai galės prieš rinkimus (iš valdančiosios daugumos – ELTA) pasitraukti, sakant, kad štai kokie nevykę mūsų partneriai“, - teigė L. Bielinis.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė žvelgdama į pokyčius reitingų lentelėje tvirtina, kad dar neaišku, ar pastarąjį mėnesį trijų partijų išsidėstymas greta viena kitos išliks tendencija.

„Nuo kovo mėnesio turime suartėjimą pirmajame partijų trejetuke, tačiau dar neaišku, ar tai yra tendencija ir, juo labiau, ar ji sugebės išsilaikyti ilgesnį laiką. Dabar galime tik konstatuoti, kad konservatoriai toliau nesugeba reitingų lentelėje „iššauti“, nors, reikia pažymėti, jų reitingai įprastai yra žemesni ir rinkimuose rezultatai būna geresni nei reitingų prognozės. Tad klausimas - ar socialdemokratai toliau augs, jei taip – tikėtina, kad stumdymasis tarp šių trijų politinių jėgų tik didės“, - komentavo R. Urbonaitė.

Pasak politologės, „valstiečių“ smuktelėjimas 3 procentais nebūtinai reiškia, kad partija netenka savo potencialo. R. Urbonaitė svarsto, kad įvertinus tai, jog „valstiečiams“ rinkimai nesusiklostė taip, kaip jie planavo, pastarųjų reitingų rezultatai gali būti vertinami net kaip ganėtinai pozityvi žinutė.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas, įvertinus visas aplinkybes, yra visai neblogas. Ypač turint galvoje, kad šios partijos rezultatai vykusiose rinkimuose rodė tam tikrus neigiamus signalus - kad pasitikėjimas „valstiečiais“ gali gerokai kristi. Todėl aš manau, kad nors rinkimai „valstiečiams“ ir nesusiklostė gerai bei nepateisino jų keltų lūkesčių, vis dar stabiliai besilaikantis jų reitingas rodo, kad ne viskas yra iššvaistyta", - kalbėjo MRU dėstytoja.

Politologė taip pat abejojo, ar viešojoje erdvėje transliuojamos derybos dėl naujos koalicijos ir deklaruojami pažadai prisidės keliant „valstiečių“ populiarumą.

„Kai tu sudarinėji koalicija su tais, kurie neturi pakankamo populiarumo ir vykusiose rinkimuose yra pasirodę labai blogai, tai daug tikėtis ir pačiam nereikia. O dėl kalbų apie deklaruojamus valdžios užmojus... Kyla klausimas, ar tie pabarstymai, dalinant pinigus, apskritai gali užauginti populiarumą. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu žmones gal ir gali dėl to nusiteikti pozityviai „valstiečių“ atžvilgiu, tačiau to užteks ilgesniam laikotarpiui - neaišku. Kitaip tariant, rinkėjas gali būti dėkingas už papildomus pinigus, tačiau jei bus toliau daromos rimtos klaidos – pasitikėjimas gali ir neišsilaikyti. Tuo labiau, kad rinkimuose Lietuvoje nevengiama ieškoti naujovių", - apibendrino R. Urbonaitė.