1 nuotr.Gyventojų pasitikėjimas prie valdančiosios koalicijos prisijungusios „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu smuko 7 procentiniais punktais, rodo lapkričio pabaigoje Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. Tuo metu per pastarąjį mėnesį 9 procentiniais punktais išaugo gyventojų dalis, palankiai vertinanti pareigis eiti pradėjusį ministrą pirmininką Gintautą Palucką.
Tyrimo duomenimis, pasitikėjimą „aušriečių“ lyderiu R. Žemaitaičiu reiškė 45 proc., o premjeru G. Palucku – 49 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
Naujausia apklausa rodo, kad 4 procentiniais punktais išaugo ir teigiamą nuomonę apie Seimo pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai vertino 52 proc., nepalankiai – 38 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį (palankiai vertino 38 proc., nepalankiai – 48 proc.) turinčių respondentų.
Taip pat 3 procentiniais punktais išaugo europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus (palankiai vertino 47 proc., nepalankiai – 33 proc.), „Nemuno aušros“ atstovės, parlamentarės Agnės Širinskienės (palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 42 proc.) bei visuomenininko Andriaus Tapino (palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 42 proc.) vertinimai.
Tuo metu per paskutinį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo teigimai europarlamentarą Aurelijų Verygą (palankiai vertino 39 proc., nepalankiai – 47 proc.) vertinančių apklaustųjų.
Nepalankiausiai vertinamas G. Landsbergis
Tarp nepalankiausiai lapkričio mėnesį gyventojų įvertintų politikų rikiuojasi iš politikos pasitraukęs buvęs konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis (76 proc. nepalankiai ir 15 proc. palankiai) bei Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (72 proc. nepalankiai ir 18 proc. palankiai).
Taip pat tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai nepalankiausiai lapkritį įvertino buvusią premjerę Ingridą Šimonytę (70 proc. nepalankiai ir 22 proc. palankiai), europarlamentarą Petrą Gražulį (65 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai) bei Lietuvos deleguotą eurokomisarą Andrių Kubilių (64 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai).
Tuo metu tarp palankiausiai apklaustųjų įvertintų visuomenės veikėjų ir toliau pateko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (palankiai 81 proc., nepalankiai 11 proc.) ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda (palankiai 73 proc., nepalankiai 20 proc.).
Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai teigė vertinantys ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 57 proc., nepalankiai 35 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.) bei Vyriausybės vadovą Gintautą Palucką (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.).
Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.
R. Žemaitaičio rinkėjų emocijos nuslūgo
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad kritęs gyventojų pasitikėjimas R. Žemaitaičiu yra visiškai natūralus. Pasak jos, šio politiko ir jo vadovaujamos partijos elektorato nuslūgo.
„Iš karto po Seimo rinkimų tiek Remigijaus Žemaitaičio, tiek jo vadovaujamos „Nemuno aušros“ reitingai šoktelėjo. Tačiau tai galima laikyti emocine reakcija į rinkimų rezultatus. Dabar vertinimas grįžo į stabilesnę padėtį, yra panašus į tokį, koks buvo anksčiau“, – Eltai aiškino R. Ališauskienė.
Visgi „Baltijos tyrimų“ direktorė neatmeta, kad įtakos smukusiam „aušriečių“ lyderio vertinimui galėjo turėti ir chaosas formuojant Ministrų kabinetą.
„Kažkiek įtakos galėjo padaryti ministrų skyrimas – ne tik oponentų, priešininkų ar koalicijos partnerių kalbos, bet ir paties Remigijaus Žemaitaičio komunikacijos indėlis, jo siūlymai, vieno ar kito kandidato nepatvirtinimas, jų keitimas“, – nurodė ji.
Didesnis palankumas gali būti trumpalaikis
Tuo metu kalbėdama apie tai, kas galėjo lemti 9 procentiniais punktais išaugusį palankumą premjerui G. Paluckui, R. Ališauskienė akcentuoja viešojoje erdvėje padidėjusį matomumą.
„Gintauto Palucko matomumas pastarąjį mėnesį buvo kur kas didesnis, nes jau buvo aišku, kad į premjerus eis būtent jis. Be to, kai po rinkimų yra formuojama Vyriausybė, natūraliai premjero kėdę užimsiančiam politikui gyventojai pasitikėjimą skiria tarsi avansu“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ direktorė.
„Tačiau nebūtinai tas palankesnis vertinimas išsilaiko ilgai“, – pridūrė ji.
Apklausa vyko 2024 metų lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų amžiaus ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų.
Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
