Ne politikai turi spręsti lito likimą

Vakar referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė galutinę su teisininkais suderintą referendumo klausimo formuluotę. VRK per 15 dienų turi įregistruoti šią iniciatyvą ir išduoti parašų rinkimų lapus. Iniciatoriai neabejoja, kad ir šįkart pavyks surinkti reikiamą skaičių parašų.

Vakar priešpiet referendumo iniciatyvinės grupės nariai - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas, Lietuvos tautininkų sąjungos nariai Julius Panka ir Gintaras Songaila bei verslininkas Gintaras Aleknavičius - VRK pateikė galutinį sprendimo tekstą, kuris bus teikiamas privalomajam referendumui.

Prieš teikiant formuluotė buvo suderinta su Seimo Teisės departamentu.

Referendumo siūloma papildyti Konstitucijos 125 straipsnį, jame įrašant, kad Lietuvos nacionalinis piniginis vienetas yra litas ir kad nacionalinio piniginio vieneto galima atsisakyti tik privalomuoju referendumu.

Teisės departamentas buvo pareiškęs pastabą, kad referendumo iniciatyva gali prieštarauti įsipareigojimams Europos Sąjungai.

Tačiau iniciatyvinės grupės nariai akcentuoja, kad referendumui teikiamo įstatymo projektas numato galimybę, kad atsiskaitant šalia lito gali būti naudojami ir kiti piniginiai vienetai, jei tą nustato tarptautinės sutartys. Tačiau sprendimą dėl nacionalinio piniginio vieneto pakeitimo kitais pinigais gali priimti tik visa tauta.

Pasak G.Aleknavičiaus, iniciatyvinės grupės pateiktą tekstą VRK turi įregistruoti per 15 dienų. Tuomet bus išduoti parašų rinkimo lapai ir prasidės tris mėnesius truksiantis parašų rinkimas. VRK vakar priėmė sprendimą rinktis į posėdį balandžio 7 d. vakare. G.Aleknavičius viliasi, kad VRK nepradės politikuoti ir ne pagal savo kompetenciją spręsti, kokiais klausimais referendumai Lietuvoje gali vykti, o kokiais - ne.

„Per penkių dienų laikotarpį po savo posėdžio VRK privalės išduoti parašų rinkimo lapus. Kito kelio nėra. Jie negali neįregistruoti iniciatyvos. Visi tie aiškinimai, kad tai galbūt prieštarauja Konstitucijai, narystei ES, yra nesąmoningi. Juk bet koks Konstitucijos keitimas savaime prieštarauja dabartinei Konstitucijai. Gyvenimas keičiasi ir tauta gali keisti savo nuostatas. Tauta, o ne saujelė politikėlių. Valdžia neturi bijoti tautos. Ji turi tarnauti tautai“, - kalbėjo vienas iš iniciatyvinės grupės koordinatorių.

G.Aleknavičius primena, kad danams ir švedams niekas netrukdė surengti referendumo dėl euro ir atsiklausti žmonių nuomonės.

„Klausimas, o kas pas mus apsisprendė dėl euro - politikai ar žmonės? - retoriškai klausė jis. - Todėl ir ėmėmės tokios iniciatyvos, kad tauta galėtų pati apsispręsti, nes politikai pradėjo ją visai ignoruoti. Mūsų valdžia šiuo metu veikia prieš tautą“.

Referendumo iniciatoriai taip pat siūlo pakeisti ir Konstitucinio Akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 1 straipsnį jame įrašant, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, gali integruotis į Europos Sąjungą tik tiek, kiek tai neprieštarauja šalies Konstitucijai.

Dar vienas iniciatyvinės grupės koordinatorius Tautininkų sąjungos pirmininkas J.Panka atkreipia dėmesį į tai, kad „valdžia, nepaisydama nieko, skubinasi pakeisti litą euru ir šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Pasak jo, vadinamoji fiskalinės drausmės sutartis, kurią ratifikavo praėjusios kadencijos Seimas, numato, kad Europos Komisija gali automatiškai pakeisti euro zonai priklausančios šalies valstybės biudžetą, o tai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra išimtinė Vyriausybės ir Seimo kompetencija. Seimas savo nutarime dėl šios sutarties ratifikavimo buvo numatęs prieš euro įvedimą pakeisti Konstituciją, o dabar tai pamiršo.