Neįgaliųjų medaliai pigesni

Parolimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai dalyvauja nuo 1992 metų. Pirmojoje parolimpiadoje mūsiškiai iškovojo septynis medalius, 1996 metais - net 10 medalių (tris iš jų - aukso), 2000 metais - tris medalius, 2004 metais - septynis medalius (vieną iš jų - aukso), 2008 metais - vieną medalį, šiemet tris medalius (du iš jų - aukso).

Tačiau Vyriausybė dar 2000-aisiais savo nutarimu nustatė skirtingus premijų, skiriamų didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus, dydžius neįgaliesiems ir sveikiems sportininkams. Ir iš esmės, neskaitant kosmetinių pakeitimų, nutarimas per 16 metų beveik nepakito.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto duomenimis, daugelyje šalių yra finansinė lygybė sportininkų premijavimo srityje arba skiriasi nežymiai, o Lietuvoje premijų dydžiai skiriasi 6-7 kartus. Anot specialistų, tiek olimpinių, tiek parolimpinių žaidynių dalyvių statusas vienodas, neįgaliųjų sportininkų indėlis į pergalę yra ne ką mažesnis, o kartais gal net didesnis.

Beje, rugpjūčio 24-ąją, kai Vilniaus Katedros aikštėje į Rio de Žaneirą išlydėta Lietuvos parolimpinė rinktinė, prezidentė Dalia Grybauskaitė demonstravo didelį susirūpinimą parolimpiečiais.

„Ko gero, asmeniškai parolimpines žaidynes vertinu labiau nei olimpines. Kiekvienai šaliai yra didžiulė garbė turėti daug parolimpiečių, nes būtent jie atspindi valstybės išsivystymo lygį, mūsų sporto lygį, mūsų žmonų valią, norą laimėti“, - per išlydėtuves sakė D.Grybauskaitė.

Galbūt šalies vadovė ėmėsi kokios nors iniciatyvos, kad diskriminacija būtų panaikinta? Pasirodo, ne.

„Prezidentės teigimu, premijos už pasiekimus olimpinėse ir parolimpinėse varžybose turėtų būti suvienodintos. Tai Vyriausybė gali padaryti pakeisdama savo nutarimą“, - į „Vakaro žinių“ užklausą atsakė prezidentės Spaudos tarnyba. Pasak prezidentūros, šalies vadovė turi teisę teikti tik įstatymų pataisas, bet negali teikti siūlymų keisti Vyriausybės nutarimus, o žodinis paraginimas tą daryti esą būtų kompetencijos viršijimas.

Pastarasis teiginys gali sukelti tam tikrą nuostabą. Juk, pavyzdžiui, Vyriausybės valia yra spręsti, atleisti ar neatleisti iš pareigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą, tačiau D.Grybauskaitė Vyriausybei ne kartą primygtinai liepė Joną Milių atleisti. Prezidentė nevengia Vyriausybę spustelėti ir kitais klausimais. Kodėl tada analogiškai nesielgiama, jei iš tikrųjų norima panaikinti neįgaliųjų diskriminaciją?

Beje, premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad valstybinės premijos Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių nugalėtojams ir prizininkams bus dvigubinamos. Tačiau jos vis tiek bus keliskart mažesnės nei olimpiečių.

Vyriausybės vadovo teigimu, siekiant ir toliau skatinti negalią turinčius sportininkus bus peržiūrimas Vyriausybės nutarimas, įvertinant neįgaliųjų sportininkų premijų dydžiams darančius įtaką kriterijus - konkurencingumą, tarptautinio susidomėjimo mastą ir su tuo susijusį valstybės vardo garsinimo ir įvaizdžio formavimo mastą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"