Nors Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis ir skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, tikrovėje daug kas apversta aukštyn kojomis. Anot ištekėjusių moterų iš Vilniaus, kurios kreipėsi į „Respubliką“, būti pamestai ar pamestam, išsiskirti arba apskritai gyventi ne santuokoje šiandien geriau nei puoselėti tradicinę lietuvišką šeimą. Šeimos moterys ir vyrai patiria diskriminaciją darbe, socialinių paslaugų srityje, net versle.
Istoriją, dėl kurios gali nukentėti dvi vilnietės, jos pačios vadina įprasta šiandienos Lietuvai. Moterys dirba vidutinėje sostinės įmonėje, tame skyriuje, kuriame priskaičiuojama dešimt vienos lyties atstovių. „Anksčiau dirbo daugiau bendradarbių, tačiau užklupus sunkmečiui trečdalis buvo atleista. Neseniai iš darbdavių Estijoje atėjo dar vienas reikalavimas - esą būtina etatų skaičių sumažinti dar dešimčia procentų. „Kitaip tariant, iš mūsų skyriaus reikėjo atleisti vieną moterį. Šit ir prasidėjo visas grožis“, - ironizavo viena iš estų kapitalo įmonės darbuotojų, dėl suprantamų priežasčių nepanorusių skelbti nei savo vardo, nei pavardės.
Konfliktas darbe
Anot vilnietės, vadovybės iš Estijos nuomonė buvo aiški – jie norėjo nutraukti darbo sutartį su darbuotoja, kurios kvalifikacija tarp to paties profilio darbuotojų buvo pati mažiausia. „Kadangi iš anksto nujautėme, ką atleis, likusios moterys labai nesijaudinome. Bet greitai paaiškėjo, kad numatytos atleisti darbuotojos darbdaviai atleisti negali. Pasirodo, dėl to, kad ji yra vieniša motina, arba motina, turinti nesantuokinį vaiką. Ši žinia mums, kitoms moterims, buvo it perkūnas iš giedro dangaus. Mus vienu metu apėmė ir neviltis, ir pyktis. Juk supratome, kad jei neatleis mūsų kolegės, į gatvę išmes vieną iš mūsų. Bet ką, jei jau mes ištekėjusios, esame beteisės!?“ - piktinosi vilnietės.
Jų tvirtinimu, iš dešimties kolegių nėra tokių, kurios neturėtų vaikų. Viena moteris turi du, o kitos – po vieną atžalą. „Visų moterų vaikų amžius skirtingas, tačiau nė vienos iš mūsų vaikai neturi aštuoniolikos. Tos moters, kuri netekėjusi, atžalos amžius – apie dvylika metų“, - pasakojo vilnietės.
Anot moterų, jos visuomet manė, kad darbe darbuotojas turi būti vertinamas pagal kvalifikaciją. Todėl susidūrusios „su tokiu įstatymų netobulumu“ jos netveria pykčiu. „Jei mes gyvename taip, kaip gyveno mūsų tėvai ir seneliai, santuokoje, tai esame antrarūšės? Tvirtinama, kad jei bus atleista vieniša motina, ji nebeturės iš ko maitinti kūdikio. Esą turinčios vyrus moterys turi ir šeimos maitintojus. Tačiau ką daryti, jei dauguma iš jų uždirba vadinamuosius minimumus, o vienos bendradarbės vyras neseniai tapo bedarbiu?“ - retoriškai klausė vilnietės.
Gyvenantieji santuokoje - antrarūšiai
Tai, kad daugeliu atvejų modernioje Lietuvoje geriau gyventi nesusituokus, išsiskyrus ar būti tiesiog našliu, patvirtina ir „Respublikos“ iš valstybinių institucijų gauta informacija. Štai ką dėl konkretaus atvejo teigė Darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Vanda Zabulionytė. „Visų pirma nebėra tokių terminų kaip „vieniša motina“ ar „vienišas tėvas“. Dabar jie vadinami arba „motina, kuri viena augina vaiką“, arba „tėvu, kuris vienas augina vaiką“. Atleidžiant darbuotojus, žinoma, darbdaviui pirmiausia būtina atsižvelgti į darbuotojo kvalifikaciją. Tačiau jei jų kvalifikacija vienoda, pirmenybė toliau dirbti teikiama motinai, vienai auginančiai vaiką, arba tėvui, vienam auginančiam vaiką. Tokie įstatymai“, - tikino valdininkė.
„Respublikai“ gilinantis į susituokusių ir atskirai gyvenančių tėvų, auginančių vaikus, reikalus, paaiškėjo iš koto verčiančių dalykų. Pasirodo, gyvenantieji santuokoje diskriminuojami ne tik darbo santykiuose, bet ir daugybėje kitų sričių. Pavyzdžiui, kad ir versle.
Tarkim, anot Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorės Vilmos Vildžiūnaitės, verslo liudijimus turintiems vienišiems tėvams taikomos lygiai tokios pat lengvatos, kokių turi neįgalieji. „Savivaldybių tarybos priimdamos sprendimus dėl fiksuoto pajamų mokesčio tarifo dydžio už verslo liudijimus konkrečioje savivaldybėje, gali nustatyti lengvatas tam tikroms mokesčių mokėtojų grupėms, taip pat ir vieniems vaikus auginantiems tėvams ar įtėviams“, - dėstė V.Vildžiūnaitė.
„Respublikos“ duomenimis, dėl lengvatos atsiradęs skirtumas ne toks jau mažas – gali siekti nuo 30 proc. iki 70 proc. verslo liudijimo vertės. O, tarkim, Vilniuje verslo liudijimai pernai kainavo nuo 1400 iki 2500 litų.
Kontrolierė siūlė kovoti
Kad Lietuvoje egzistuoja diskriminacija dėl socialinės padėties, neslėpė ir lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Išklausiusi, kokia susiklostė situacija Estijos verslininkų valdomoje Lietuvos įmonėje, pašnekovė patarė skriaudžiamoms moterims užsukti į jos tarnybą, žadėjo „viską išsiaiškinti ir paaiškinti jų teises“. „Tai, kad moteris formaliai viena augina vaiką ar vaikus, dar nieko nereiškia. Dažnai būna, kad kartu su jais gyvena ir biologinis vaikų tėvas, kuris skiria tam tikrą išlaikymą. Šia prasme tai yra normali šeima. Kita vertus, tėvas gali gyventi ir atskirai, tačiau iš jo, tarkim, išsituokus, priteisiamas išlaikymas, todėl vaikas be duonos nelieka“, - pasakojo A.Burneikienė.
Anot jos, tas pat, tik daug kartų rečiau galioja ir vienišiems tėvams, auginantiems vaikus. „Jei griežtai laikytumėmės Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, tokių susipratimų nebūtų. Bėda ta, kad yra prikurta gyva galybė poįstatyminių aktų, savivaldybėse ir kitose valstybinėse institucijose gimusių taisyklių, kurios iškraipo situaciją. Sakykite, argi normalu, kad motinai ar tėvui, vieniems auginantiems vaiką, darželis kainuoja perpus pigiau nei normaliose šeimose gyvenantiems žmonėms? Sutinku, padėtį aiškiai reikia taisyti“, - sakė lygių galimybių kontrolierė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
