Nida karui su rusais pasiruošusi! (2 dalis)

Kol mūsų korespondentai kariavo su Nidos valdžia (prieš rusus), „Skalvos“ viešbutyje, kuriame jie apsistojo, prasidėjo kontratakos (turbūt inspiruotos rusų?). Mat viešbučiui vadovauja vieno iš autorių žmona.

Tą pačią dieną, kai pasirodė straipsnis apie Nidą, sulaukėme tv.3.lt portalo žurnalistės Enrikos GECAITĖS užklausimo: Kodėl viešbučio darbuotojų tokie maži atlyginimai? Kai išgirdo, kad jie išskaidyti per kelias bendroves, panytės Gecaitės interesas prapuolė. Matyt, ją domino ne informacija, o tik „kompromatas“.

Kas  jai davė tokią užduotį - rusai, mūsų arba ne mūsų spec. tarnybos, žioplas arba užverbuotas užsienietiško portalo vadovas Artūras Anužis - ne mūsų reikalas. Lai aiškinasi švediškai nacionalinės televizijos TV3 vadovė Laura BLAŽEVIČIŪTĖ.

Netrukus po to į viešbučio teritoriją įsiveržė dvi keistos moteriškaitės ir ėmė gaudyti mūsų darbuotojus. Iš šalies atrodė kaip padykusios turistės, kurių vasarą kurortuose netrūksta. Iš pradžių jos apsupo ir pričiupo mūsų kiemsargį, bet pamačiusios, kad jis per senas - mūsų darbo veteranas neseniai išėjo į pensiją - paleido ir puolė gaudyti jaunesnių. Kol graibstė ir varė krūvon mūsų jaunas kambarines, tik ramiai stebėjom, bet kai ėmė graibstyti nepilnametes virtuvės darbuotojas... Ilgiau apsimetinėti, kad nieko nematom ir negirdim, nebegalėjom.

Tolerancija irgi turi ribas.

Įsidrąsinę paprašėme neprašytų viešnių prisistatyti ir paaiškinti, kas čia per jovalas vyksta? Paaiškėjo, kad tai visai ne pašėlusios ir nuotykių ištroškusios turistės, o paprastų paprasčiausios moteriškaitės iš Klaipėdos: vyr. darbo inspektorė Rita DRAGAŠIENĖ ir jos vadovė Diana ULČINSKIENĖ, kuri ir organizavo darbuotojų gaudynes.

Į klausimą, kodėl neprisistatė administracijos vadovams, atsakė, kad nebūtina. Parodė pavedimą, suteikiantį teisę viešbutyje atlikti planinį patikrinimą. Pasiteiravus, kodėl gaudė nepilnametes, dirbančias visai kitoje bendrovėje, trumpam pasimetė, teisinosi nežinojusios, bet atsitokėjusios išsitraukė dar kažkokį popiergalį ir pareiškė, kad su juo jos gali atlikti ne tik planinį, bet ir neplaninį patikrinimą. Mat jos yra net iš pačios Darbo inspekcijos ir gali daryti, ką tik nori!

Bijodami, kad jos neišgaudytų mūsų viešbučio gyventojų ir restorano lankytojų, parodėme savo žurnalistų pažymėjimus ir pasakėme, kad tokiu atveju ir mes galime fotografuoti ir rašyti, ką tik norim. Bandėm paimti interviu. Nedavė. Jos bandė paimti darbo grafikus. Nedavėm. (Juolab kad mums ir nepriklausė.) Pagrasino iškviesti policiją, mes - irgi. Priminė galiojančius įstatymus, mes - irgi. Tada Diana Ulčinskienė iš intymios vietos įjungė kamerą ir ėmė mus filmuoti. Mūsų fotografas, išvydęs moteriškos krūtinės iškirptėje gundančiai mirksinčią raudoną lemputę, labai susijaudino ir su pasididžiavimu išsitraukęs savo ilgą ir storą fotoobjektyvą, ėmė ją paveiksluoti. Fotosesija užtruko apie dešimt minučių ir abiem pusėm neleido nei susikaupti, nei ramiai dirbti.

Štai kas būna, kai tarpusavyje susikerta du skirtingi įstatymai - Darbo saugos ir Spaudos. Kuris iš jų viršesnis? - įstatymų leidėjai neišaiškino. Tad belieka visa tai įvertinti moraliniu aspektu. Kaip vyrai moterims turbūt turėjome nusileisti ir, iškėlę rankas į viršų, pasiduoti, betgi dabar lygios teisės ir mus dar aršiau būtų užpuolusios feministės. Tuomet esminis klausimas: kas kam kliudė vykdyti pareigas? Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir mes, žurnalistai, sukliudėme darbo apsaugos inspektorėms išgaudyti visus viešbučio darbuotojus, o galbūt net viešbučio svečius bei restorano lankytojus. Nes jos, norėdamos žūtbūt rasti nelegalų, čiupo visus, kurie buvo prie baro. (Tiesa, vėliau jos vis dėlto sutiko pasikviesti administracijos vadovę, kuri ir pateikė joms visą reikalingą informaciją.)

Betgi mes savo žurnalistinį tyrimą pradėjome visa para anksčiau. Kitame laikraščio numeryje turėjo pasirodyti tęsinys, kuris, deja, nepasirodė. Nes tą pačią dieną, kai pasirodė kritinis straipsnis, mūsų viešbutį „Skalva“, kuriame apsistojome ir kuriam vadovauja mūsų artimieji, atakavo net kelios skirtingos instancijos. Sutapimas? Atsitiktinumas? Gal... Vienintelis mūsų ginklas yra viešumas. Kuriuo mes ir pasinaudojame. Kas teisus, o kas ne - lai sprendžia skaitytojai. O tuo metu mes tęsiame pasakojimą apie karo stovį Nidoje...

Kaip minėjom, į Nidos centrą patekti - ne taip paprasta. Įvažiavimas nuo Kaliningrado pusės aklinai uždarytas ir išraustas tranšėjų, matyt, kad neprasiveržtų rusų tankai, o įvažiavimas nuo Klaipėdos pusės prismaigstytas klastingų ženklų, ko gero, kad susipainiotų rusų šnipai. Deja, kol kas painiojasi poilsiautojai ir miesto svečiai. Tad renkamės centrinį įvažiavimą.

Pradžiai apžvelkime centrinį pliažą. Betoninis bunkeris, užmaskuotas miškelyje, stovi jau kelis dešimtmečius, gąsdindamas ne tik rusus, bet ir kitų šalių turistus.

Jokių veiksmų nei dabartinė, nei ankstesnė Nidos valdžia nesiėmė. Suprantama - tai ne Preilos medinukai, kuriuos vienu ypu buldozeris gali nušluoti nuo žemės paviršiaus. Čia reikia jėgos. O visa jėga yra Vilniuje. Todėl pasiteiravus, kas kaltas dėl N metų riogsančių monstrų-vaiduoklių Nidos pašonėje, vietos valdžia rodo pirštu į Vilnių, Vilniaus biurokratai bado pirštais į Nidos valdininkus, o pasimetę nidiškiai savo smilius kiša prie smilkinio ir taip sukinėja, kad nesuprasi, ar tai reiškia, kad visa valdžia išprotėjusi, ar nabagėliai šitaip bando iš nevilties nusišauti?..

Kertam magistralę ir kylam centrine gatve kalnu centro link. Dešinėje - centriniai poilsio namai „Auksinės kopos“.

O taip atrodo centrinė miesto aikštė, už jos - centriniai „Agilos“ kultūros rūmai, o šitaip atrodo būsimas centrinis viešbutis, kurį kasmet vis ruošiasi pastatyti ir pristatyti - tai kažkokie bosai, tai šveicarai.

Ir galiausiai vaizdeliai iš centrinės marių pakrantės, mūsų promenados, kurie bet kuriam turistui užmuša norą grožėtis marių pakrante.

Kodėl vasarą, pačiame sezono įkarštyje, vietos valdžia nutarė šiukšlių ir statybinių atliekų konteineriais užgriozdinti nuostabų marių vaizdą, žino tik meras Jasaitis. O tie, kurie nežino, galvoja, kad jis truputį trenktas. O jis, vargšelis, negali pasiteisinti, nes bijo išduoti valstybės paslaptį. O mes - nebijom. Kartojom ir kartosim: Jasaitis - nekaltas. Kalti rusai, kurie vis žada ir žada mus užpulti, bet pažado iki šiol netesi. Kol vieni panikuoja ir kelia isterijas, Nidos meras veikia: nuo Kaliningrado iškasė tranšėjas, o nuo marių pusės prismaigstė konteinerių ir gelžbetoninių konstrukcijų. Nuo rusų jūros pėstininkų!

Aišku, dabar atsiras skeptikų, kurie prapliups su klausimėliais: kodėl tas asiliukas pačiame sezono įkarštyje visą miesto centrą suniokojo? Ir kodėl negalėjo rausti, knisti, ardyti ir statyti ne sezono metu - juk dabar pilna turistų, kurie vaikšto apakę nuo klaikaus vaizdo ir vargu bau ar kada čia sugrįš? Ot, negalėjo! Ir ne dėl to, kad tai jau sena Nidos tradicija. Pernai visą vasarą daužė ir statė Nidos prieplauką, užpernai vasarą išrausė Purvynės gatvę… O kas užplanuota kitų metų vasarai yra karinė paslaptis. Aišku tik tai, kad visi darbai bus vykdomi būtent vasarą. Ne dėl to, kad ne sezono metu visi neringiškiai paprastai miega ir valdžiai jų nevalia budinti. Ir ne todėl, kad biudžeto lėšas geriausia taškyti vasarą, kuomet visi rūstūs žvejai išeina žvejot į marias arba jūrą. Ir net ne todėl, kad iš ES fondų metinės išmokos pagal seniai nusistovėjusią tvarką Nidoje baigiasi metams vos įpusėjus - t.y. birželio-rugpjūčio mėnesiais. Ne, tikrai ne. Darius Jasaitis yra tikras vyras ir jis, kai nori, gali ne tik pradėti, bet ir pabaigti! Deja, tik ne šiuo atveju. Kodėl?

Valstybinė paslaptis!

Bet mes, spaudos cecho darbuotojai, gelbėdami Nidos miesto mero Dariaus Jasaičio garbę ir orumą, ją išduosime: meras nekaltas - KALTI RUSAI! Mūsų karinė doktrina: laimėti psichologinį karą, kad priešas pasiduotų be kovos. Mūsų taktika ir strategija yra atvira ir tiesi kaip liniuotė. Tegul turistai, tarp kurių ypač daug rusų iš Kaliningrado, vaikšto išpūtę akis, stebi aplinką ir susimąsto: jeigu narsūs lietuvaičiai šitaip nuniokojo savo gimtąjį miestą Nidą, koks likimas ištiktų jų užkariautą Karaliaučių?!

Pabaigai tenorim savo skaitytojams priminti, kad dėl visų kvailysčių Lietuvoje ir pasaulyje valdžia nekalta, kol yra bent vienas gyvas rusas. Kol jis gyvuos, jokia valdžia bus nepakaltinama.

Nidos meras Darius Jasaitis karui su Rusija pasiruošęs! (1 dalis)

Iš ciklo „Nidos karų kronika“: Kas sieja darbo inspektorius ir užsimaskavusius šmeižikus?

Po to, kai rašėme: Nidoje pakvipo paliaubomis

Nidoje susikerta daugybė interesų

KĄ DARYT SU NIDOS IDIOTAIS VALDŽIOJE?