Norvegai kėsinsis į vaikus ir Lietuvoje

Pirmadienį Norvegijos pirmos instancijos teisme buvo svarstomas lietuvių šeimos, kuri kovo pabaigoje iš laikinų globėjų „pagrobė“ savo sūnų ir išsivežė į Lietuvą, ieškinys. Šeima siekia, kad būtų peržiūrėtas ir panaikintas apskrities komisijos sprendimas dėl globos teisių atėmimo iš tėvų. Ar taip įvyks, paaiškės po poros savaičių.

Kaip rašė „Vakaro žinios“, Norvegijoje trejus metus gyvenusi ir dirbusi lietuvių šeima į Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį pateko, kai sūnus kelis kartus mokykloje susimušė. Berniuko mama Kristina pasakojo nusprendusi savo vaiką „pagrobti“, kai susitikti su juo leidimą Vaiko teisių apsaugos tarnyba duodavo vis rečiau ir tarnybos darbuotojai apskritai ėmė vengti bendrauti su šeima.

Jau būdama gimtinėje šeima sužinojo, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo pranešimą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kad Norvegija paskelbė tarptautinę berniuko paiešką.

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė lietuvių šeimai Norvegijos institucijoje atstovaujanti advokatė Sand-ra Latotinaitė, Norvegijos vaiko teisų apsaugos tarnyba nusiteikusi vaiką - Lietuvos pilietį - susigrąžinti vadovaudamasi Hagos konvencijos Dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniais aspektais.

„Nežinome, kokie bus Lietuvos institucijų sprendimai, tad negalime atmesti galimybės, kad, Norvegijai pareikalavus, vaikas bus grąžintas į Norvegiją, todėl būtina išnaudoti visas teisines priemones siekiant apskrities komisijos sprendimo dėl globos teisių atėmimo iš tėvų panaikinimo“, - sako S.Latotinaitė.

Advokatė pasakojo, jog pirmadienį vykusiame posėdyje buvo kalbėta apie tai, kad mama „pagrobė“ ir išsivežė savo vaiką į Lietuvą. Ir šis faktas teisinėje kovoje - argumentas ne šeimos naudai.

Beje, kaip ir visų keturių per pastarąjį pusmetį „pagrobtų“ ir iš Norvegijos į Lietuvą išvežtų vaikų atvejais. Dėl visų jų Norvegijos institucijų - apskrities komisijų ar teismų - priimti sprendimai yra likę galioti, bylos nenutrauktos. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba gana aiškiai duoda suprasti, kad ruošiasi reikalauti grąžinti tuos vaikus į Norvegiją.

S.Latotinaitės žiniomis, kol kas Norvegija buvo pareikalavusi grąžinti tik pernai lapkritį į Lietuvą be atitinkamų Norvegijos institucijų leidimo parvežtus vaikus.

Tą „Vakaro žinioms“ patvirtino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus vedėja Jelena Semionova.

„Mes išaiškinome jiems tvarką, kaip pas mus nagrinėjami tokio pobūdžio prašymai, ir pakartotinai jie nebesikreipė, - sakė J.Semionova. - Nemanau, kad ir ateityje atsirastų koks nors teisinis instrumentas, kurio pagrindu būtų svarstomas klausimas dėl mūsų piliečio išdavimo kitai valstybei“.

Tuo metu iki šiol jokių Lietuvos valdžios institucijų pagalbos kovoje už savo vaikus nesulaukusios ir todėl juos „pagrobti“ pasiryžusios mamos tuo nėra tokios tikros. Jos mano, kad šioje situacijoje geriausia jų apsauga - viešumas. Galbūt visų šalies piliečių akivaizdoje mūsų valdžios institucijos neišdrįs „šokti pagal norvegų dūdelę“ ir išduoti svetimai šaliai nepilnamečių savo piliečių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“