Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno vos kiek daugiau nei 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Statistikos departamento teigimu, pernai nuolatinių gyventojų sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis - emigracija. Neigiama neto tarptautinė migracija (29,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo) sudarė 75,5 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo. Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė kūdikių) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 24,5 proc.
Pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai 6,4 tūkst. (14,5 proc.) daugiau negu prieš metus. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,3 (2015 m.) iki 17,8 (2016 m.).
Premjeras Saulius Skvernelis, reaguodamas į šią kraupią statistiką, vienu iš Vyriausybės tikslų įvardijo siekį, kad emigrantų skaičiai šiemet jau neaugtų, o ilgesniu laikotarpiu sako sieksiąs ir susigrąžinti išvykusius.
„Turime iššūkį, kad kalbant apie 2017 metus tie skaičiai nebūtų augantys, ir, aišku, kita kryptis yra bandyti grąžinti išvykusius. Atskiras sėkmės istorijas mes matome - grįžtantys žmonės, ypač tie, kurie išvažiavo ne vien skurdo genami, bet ir dėl kitų aplinkybių - galimybės sąžiningai konkuruoti laisvai nebuvimo ir įsigyti gerą išsilavinimą“, - sakė S.Skvernelis.
Kalbėdamas apie siekius stabdyti emigraciją, premjeras vardijo užduotis skirtingose srityse - galimybių įsigyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą, socialinės atskirties mažinimą, konkurencingumo didinimą, investicijų pritraukimą ir Lietuvos verslo skatinimą.
Guoda BUROKIENĖ, Seimo Migracijos komisijos pirmininkė:
Vienareikšmiškai atsakyti, ką reikia daryti, kad gyventojų skaičius toliau nebemažėtų, ir ką turėtų nuveikti Migracijos komisija, sunku. Kol nebus pasiekta socialinė, ekonominė gerovė, tol mes žmonių neišlaikysime. Tačiau pirmiausia turi būti noras gyventi ir likti Lietuvoje, o tam turi būti sudarytos sąlygos. Žmogus turi jaustis laisvai, turi jaustis laukiamas, norimas, mylimas Lietuvoje.
Migracijos komisija ieško receptų, žiūri, kaip kitos šalys elgėsi, pirmiausia kaip Estija susigrąžino savo išeivius, kaip Vokietija tai daro. Ir švietimas yra labai svarbu, ir darbas, ir uždarbis, ir kultūrinė sritis. Yra kompleksas užduočių, kurias reikia išspręsti.
Mūsų komisijos paskirtis yra į viską žiūrėti kompleksiškai, svarstydami svarbius įstatymų projektus, juos įvertiname migracijos požiūriu. Pavyzdžiui, jei yra rengiamos Švietimo įstatymo pataisos, vertiname, kaip jos paveiktų norą grįžti į Lietuvą, kaip grįžusius integruoti atgal į Lietuvos visuomenę. Esu nepataisoma optimistė. Tikiuosi, kad po ketverių metų, kai baigsis šio Seimo ir šios Vyriausybės kadencija, Lietuvoje vėl turėsime 3 mln. gyventojų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“