1 nuotr.Po Kūčių išvakarėse Vilniuje įvykusios nuotekų vamzdyno avarijos, kai į Nerį pateko apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų, ši darbo savaitė įvairiose institucijose prasidėjo komisijų sudarinėjimu - jos turės nustatyti, kas kaltas dėl avarijos ir kokia žala gamtai padaryta. Tada prasidės žalos išieškojimas, tik kokia iš to nauda gamtai - nežinia.
Avarija Vilniuje, Upės gatvėje, įvyko penktadienio popietę, kai įvykus žemės nuošliaužai statybvietėje buvo pažeisti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai. Trūkusiais vamzdžiais tekėjo nuotekos iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Nelaimė buvo likviduota sekmadienio naktį - iki to laiko iš dalies apvalytos nuotekos buvo leidžiamos į Nerį.
Statybvietėje, šalia kurios įvyko avarija, įmonė „Urban Inventors“ plėtoja „Green Hall 3“ verslo centro projektą - šiuo metu sklype statoma požeminė stovėjimo aikštelė. Bendrovės generalinis direktorius Lionginas Šepetys vakar teigė, kad žada bendradarbiauti su visomis institucijomis tiriant avarijos priežastis, tačiau atliks ir nepriklausomą nelaimės aplinkybių tyrimą.
Leidimas statyti požeminę aikštelę išduotas įmonei „Upės projektai“, kurią valdo „Urban Inventors“. Žemės kasimo darbus Upės g. esančiame sklype vykdo bendrovė „Stiebasta“, o atraminių sienų ir pamatų projektavimo bei įrengimo darbus - UAB „Vilniaus rentinys“.
Apie galimas nelaimės priežastis, kaltininkus ir nuostolius UAB „Urban Inventors“ generalinis direktorius nebuvo linkęs kalbėti, kol nėra atliktas išsamus tyrimas.
„Girdėjome įvairių kalbų, įvairių versijų apie hidraulinius smūgius ir taip toliau, tačiau mes nenorime eskaluoti šios temos, kol vykdomas tyrimas. Jei kas iki šiol yra pasisakę apie tai, kad kažkas ten yra įvykę ir priežastis aiški, aš manau, tai yra nerimta, - teigė L.Šepetys. - Mes matome ir traktuojame, kad avarija įvyko „Vilniaus vandenų“ magistralinėje trasoje, šalia mūsų sklypo ir vykdomų statybos darbų. Tai yra labai svarbus aspektas.“
Dėl avarijos požeminės aikštelės statybos darbai yra sustabdyti, kada jie bus atnaujinti - kol kas neaišku.
Vakar aplinkos ministras Kęstutis Navickas informavo, kad Aplinkos ministerijoje sudaryta komisija nuotekų avarijos priežastims nustatyti. Vamzdžių trūkimo priežastis tikimasi nustatyti per dvi savaites, o preliminari žala gamtai turėtų paaiškėti ketvirtadienį, kai bus gauti deguonies kiekio Neries vandenyje tyrimo rezultatai.
Nors nutraukti magistraliniai nuotekų vamzdžiai sostinės Upės gatvėje sutvarkyti šeštadienį ir nuotekos į Nerį nebeplūsta, ekstremali situacija vakar dar nebuvo atšaukta. Tiesa, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, ne dėl to, kad būtų kokia nors grėsmė, o dėl biurokratinių priežasčių.
„Turi būti iki galo sutvarkyti visi dokumentai, suskaičiuoti visi nuostoliai ir išlaidos. Ekstremali situacija bus nutraukta po dienos kitos“, - sakė sostinės meras.
Jis akcentavo, kad dabar svarbu išsiaiškinti du dalykus - kas kaltas dėl šios avarijos ir ką daryti, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų. Avarijos nuostoliai susidės iš dviejų dalių - pačios nelaimės likvidavimo darbų kainos ir žalos gamtai, kurią turės įvertinti aplinkosaugininkai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos komisija aiškinsis, dėl ko susidarė nuošliauža statybų aikštelėje ir kas dėl to atsakingas. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba turėtų išsiaiškinti, kokia žala buvo padaryta gamtai.
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis vakar patvirtino, kad iš viso į Nerį pateko apie 20 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų. Skaičiuojama, kad apie pusę jų sudarė paviršinės nuotekos, į surinkimo sistemą patekusios su lietaus vandenimis.
Algimantas SALAMAKINAS, Seimo narys, buvęs Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas ir narys:
Dabar ieškos kaltų, skaičiuos nuostolius gamtai. O pačiai gamtai kas iš to? Dalis tų išieškotų pinigų už gamtai padarytą žalą grįžta į gamtą per Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Tačiau daugiau jų keliauja įvairioms aplinkos apsaugos tarnyboms išlaikyti, atlyginimams ir pan. Nespėjome pataisyti teisės aktų, o ten yra tokia klaidelė - parašyta, kad iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų ne mažiau kaip 10 proc. galima panaudoti visokiems atlyginimams ar premijoms aplinkos apsaugos darbuotojams mokėti. Man tas nepatiko. Sakyčiau, tam turėtų būti leidžiama skirti ne daugiau kaip 10 proc., nes jei ne mažiau, tai gali ir visą 100 proc. skirti premijoms, atlyginimams, paskatinimams. Tad ir kyla klausimas, ar grįžta tie pinigai į gamtą, ypač kai praeitos kadencijos Aplinkos ministerija prikūrė įvairiausių tarnybų, kurios neaišku ką daro.
Baudos už žalą gamtai gana nemažos, tik išieškoma, kiek žinau, ne viskas - apie 50-60 proc. Ir logiškai galvojant, didžioji jų dalis turėtų būti skirta gamtos atnaujinimui, išvalymui ir pan.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
