Paaiškėjo, kodėl prokurorams prireikė Darbo partijos dokumentų – kalbama apie pusę milijono eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) penktadienį paskelbė, kad jos pareigūnai, bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF, Briuselis, Belgija), atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo labai didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir galimo dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala. Tyrimui vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje.

Tiriamos aplinkybės dėl daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų 2014 -2020 m. galimo įgijimo apgaule, kaip įtariama, neatliekant, nevykdant ir imituojant EP narių padėjėjų darbo funkcijas, turint tikslą apgaule gauti darbo užmokestį bei nedarbo išmokas.

Po papildomų duomenų 2024 m. pradžioje gavimo iš Europos deleguotųjų prokurorų biuro Belgijoje bei kitų ES institucijų, šių metų kovo 26-28 d. buvo vykdomos kratos fizinių asmenų gyvenamosiose vietose, taip pat su veika galimai susijusių žmonių buvusioje darbo vietoje - Darbo partijos būstinėje. Taip pat atliktos proceso dalyvių, įskaitant liudytojus, apklausos, toliau atliekami ir kiti didelės apimties proceso veiksmai.

Šiuo metu įtarimai pareikšti vienam žmogui. „Vakaro žinių" duomenimis, jie pateikti ne europarlamentarui.

Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros įtariamajam asmeniui skyrimo, nustatant draudimus bendrauti su konkrečiais asmenimis. Šis prokuroro prašymas praeitą ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pilnai patenkintas, nustatytas dviejų mėnesių kardomosios priemonės taikymo terminas. Taip pat prokuroro nutarimu taikomi laikini nuosavybės teisės apribojimo veiksmai.

Kaip rašė „Vakaro žinios", jau trečiadienį nuskambėjo žinia, kad FNTT pareigūnai Darbo partijos būstinėje Vilniuje antradienį atliko procesinius veiksmus ir vakare išsinešė šūsnį dokumentų.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP.

Kitą dieną buvo skubiai sušauktas Darbo partijos tarybos posėdis, nes, anot A.Mazuronio, jo reikia apsispręsti: pakeisti partijos kandidatų į EP sąrašo lyderį V.Uspaskichą arba dabartinį partijos pirmininką.

Ketvirtadienį europarlamentaras V.Uspaskichas savo narystę partijoje sustabdė. „Darbiečiai" nutarė EP rinkimuose jų kandidatų sąrašą ves parlamentaras Valentinas Bukauskas.

V.Uspaskichas jau tris kartus buvo išrinktas į EP. Pernai rudenį politikas skelbė, kad nebesieks europarlamentaro mandato. Vis tik šių metų pradžioje paaiškėjo, kad jis taps partijos sąrašo į EP vedliu. Tuomet A.Mazuronis džiaugėsi, kad jam pavyko įtikinti V.Uspaskichą.

„Vakaro žinioms" kol kas su europarlamentaru susisiekti nepavyko.

Kaip pranešė „Elta", atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla EP, antradienį liudytoju apklaustas šiuo metu kalėjime sėdintis parlamentaras Vytautas Gapšys. Jis akcentavo negalintis detalizuoti, į ką yra nukreiptas teisėsaugos tyrimas, tačiau sakė, kad iš jam užduotų klausimų susidarė „pakankamai aiškų" vaizdą, kokio pobūdžio tyrimas yra atliekamas.

Darbo partiją V.Uspaskichas įkūrė 2003 m. Užpernai politikas atsistatydino iš jos vadovo pareigų.

Pernai „MG Baltic" politinės korupcijos byloje Darbo partijai už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu skirta per 301 tūkst. eurų bauda. Šioje byloje buvęs Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šio Seimo narys V.Gapšys už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu nuteistas 4,5 metų kalėti.

Kaip skelbta, anksčiau Darbo partija nuskambėjo vadinamojoje „juodosios buhalterijos" byloje, trukusioje per 10 metų. 2016 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje padėjo tašką. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą V.Uspaskichas, V.Gapšys bei buvusi finansininkė gavo baudas.