Parlamentarai aptarė sveikatos apsaugos pasirengimą veikti karo sąlygomis

Trečiadienį komitetai uždaro posėdžio metu aptarė, kaip Lietuvos krašto apsaugos sistema bei sveikatos sektorius yra pasirengęs tęsti darbus galimo konflikto metu. SRK pirmininkas Antanas Matulas po susitikimo žurnalistams priminė, jog panašios diskusijos vyko ir prieš metus. Tačiau, anot jo, tuomet situacija atrodė gerokai prasčiau.

„Dabar matome didžiulį progresą – matome, kad turi planus, turi strategijas, kai kur yra prasidėję mokymai, rengiamos patalpos, rezervinės įstaigos kaupia atsargas. Be abejo, trūksta lėšų, bet pamatėme, kad yra suplanuoti ir didžiuliai pinigai“, – sakė A. Matulas.

„Pažanga yra didžiulė – tą pripažino ir kariškiai, ir medikai“, – pažymėjo jis.

Jam antrino ir NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.

„Po šiandieninio posėdžio tikrai galiu pasakyti – yra didžiulis progresas. Ypač reiktų įvardinti Kauno klinikas – nelaukdami kažkokio papildomo finansavimo, surado savo viduje, klinikų biudžete lėšų ir yra padaryti tam tikri darbai, kurie situaciją gerina. Procesas vyksta“, – kalbėjo A. Pocius.

Ir nors, anot politikų, sąveika tarp gynybos ir sveikatos apsaugos sistemų gerėja, tebelieka nemažai neišspręstų klausimų. A. Matulas kaip pagrindinį iššūkį įvardijo medikų trūkumą ir tinkamą jų rengimą dirbti karo sąlygomis.

„Mano manymu, (svarbu – ELTA) motyvuoti tuos žmones, kurie dabar dirba, (...) jeigu ateis valanda „X“, kad jie būtų suinteresuoti atlikti savo pareigą“, – akcentavo SRK pirmininkas.

„Kitas dalykas – peržiūrėti kartu su Švietimo ministerija (...) medikų ruošimo planus, kad tų medikų pradėtų daugėti“, – vardijo A. Matulas.

Tuo metu A. Pocius pažymėjo, jog vis dar nemaža dalis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų nežino, koks turėtų būti jų vaidmuo, šaliai susiduriant su karine agresija.

„Kai kuriose srityje, aišku, yra neišspręstų klausimų – ambulatorijų lygmenyje yra medikai, kurie nežino savo vietos karo padėties įvedimo metu, poliklinikų darbuotojai nevisi žino“, – nurodė NSGK pirmininkas.

„Šie visi klausimai buvo sprendžiami. Tikrai manau, kad tai ne paskutinis mūsų susitikimas ir kartu su Sveikatos reikalų komiteto pirmininku po kažkiek tai laiko vėl organizuosime susitikimą“, – pridūrė A. Pocius.

R. Šalaševičiūtė: toks posėdis galėjo įvykti ženkliai anksčiau

Tuo metu opozicijos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rimantė Šalaševičiūtė pastebėjo – nors pasirengimas ekstremalioms situacijoms gerėja, bendra padėtis iš esmės nėra tenkinanti.

„Vertinant, kiek išgirdome, galima padaryti prielaidą, kad viskas yra labai gerai. Bet kai pradėjome pateikinėti klausimus – (pasirodė, kad – ELTA) iš tikrųjų nėra labai gerai. Bet faktas tas, kad darbai intensyviai vykdomi“, – žurnalistams po posėdžio sakė SRK narė.

„Toks posėdis galėjo įvykti ženkliai anksčiau nei dabar – kad susidėlioti, ko reikia, ko trūksta, kaip ir kuriomis kryptimis turime judėti ir siekti rezultato“, – pastebėjo LVŽS frakcijos narė.

Politikė tikino domėjusis, kaip galimiems iššūkiams ruošiasi regionuose veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos. Šios ligoninės ir poliklinikos karo atveju pacientams teiktų antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, atliktų diagnostiką, vykdytų taktinį medicininį evakavimą.

„Buvo pasakyta, kad tai yra savivaldybių dalis, todėl dalis savivaldybių turi rūpintis“, – išgirstais atsakymais stebėjosi Seimo narė, pažymėdama, jog kai kurių mažesnių regioninių ligoninių steigėja yra pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Kaip ir A. Matulas, ji įvardijo, jog medikų personalo parengimas bei gydytojų trūkumas išlieka vienu esminių iššūkių. Tačiau politikė atkreipė dėmesį ir į nerimą keliančią apklausą, kuri buvo pristatyta uždaro posėdžio metu.

„Net 6 proc. (medikų – ELTA) atsisako karo metu teikti paslaugas pagal savo specialybę ir būtinumą, 42 proc. dar nėra apsisprendę, ar jie tikrai teiktų tas paslaugas kaip medikai, kurias, manau, privalėtų teikti, priėmę Hipokrato priesaiką“, – nurodė parlamentarė.

R. Šalaševičiūtė taip pat įvardijo, jog kyla problemų ir dėl deramo sveikatos apsaugos sistemos finansavimo. Šiuo atveju, anot politikės, Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuriai finansavimą ketinama didinti, turėtų glaudžiau dirbti su SAM.

Kauno klinikų vadovas: per metus situacija ženkliai pagerėjusi

Posėdyje dalyvavęs Kauno klinikų ligoninės vadovas Renaldas Jurkevičius sako, kad ligoninės pasiruošimas ekstremalioms situacijoms vyksta pagal planą, nors neslepia, kad tam skiriamų valstybės lėšų „visada gali būti daugiau“.

„Tikrai turime planą, jį realizuojame, darbus darome ir šiai dienai esame saugesni nei buvome anksčiau“, – žurnalistams po posėdžio sakė R. Jurkevičius.

„Pasirengimas yra įvairių lygių, dabar darome ir būsime padarę einamuosius darbus, konkretaus termino neįvardinsiu. Turime ir didesnių planų, kur bus diskutuojama dėl jų realizavimo“, – pridūrė ligoninės vadovas.

R. Jurkevičius taip pat teigė, kad po praėjusiais metais vykusio bendro SRK ir ir NSGK posėdžio, ligoninės pasiruošimas yra pagerėjęs.

„Manau, kad per tuos metus daug padaryta, tai buvo pristatyta ir posėdžio metu. Situacija, mano galva, ženkliai pagerėjusi“, – sakė R. Jurkevičius.

Santaros klinikų vadovas: negalime sakyti, kad visur esame pasiruošę

Savo ruožtu didžiausios šalyje Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša pripažįsta, kad šiuo metu įstaiga nėra visiškai pasirengusi galimam darbui karo metu.

„Atsakyti, kad visur esame pasiruošę – tikrai ne, tam būtent ir skirtas šitas posėdis. (...) Darbas vyksta, procesas vyksta, į smulkmenas negaliu leistis“, – žurnalistams po posėdžio sakė T. Jovaiša.

Nedetalizuodamas Lietuvos ligoninių pasirengimo karo atvejui, T. Jovaiša pažymėjo, kad kai kurių pasiruošimo aspektų mokomasi iš Rusijos karo Ukrainoje pavyzdžių.

„Taip, Ukrainos pamokos taip pat buvo labai detaliai diskutuotos“, – sakė T. Jovaiša.

ELTA primena, kad praėjusiais metais vyko panašaus formato komitetų posėdis. Tuomet SRK vadovas A. Matulas ir tuometinis NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pažymėjo, kad šalies institucijos „jau kurį laiką“ dirbo šiuo klausimu ir kūrė planus, numatančius, kaip Vyriausybė reguliuotų sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų veiklą karo atveju.

Tąkart nurodyta, kad dalis darbų jau yra padaryta, todėl bus keliamas klausimas ir dėl papildomų resursų bei didesnio sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo.