1 nuotr.Taip atrodo valdančiojoje koalicijoje esančios Laisvės partijos iniciatyvos ką tik prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje. Nors teigiama, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas karo pabėgėlių iš Ukrainos teisių užtikrinimui ir mūsų nacionaliniam saugumui, darbotvarkėje nepamiršta ir visuomenę skaldančių iniciatyvų, tokių kaip Stambulo konvencija ar Partnerystės įstatymas. Valdantieji nuo jų atsitraukti nenori jokiu būdu.
Ketvirtadienį Seime turėjo būti tvirtinama Seimo pavasario sesijos darbų programa, tačiau po karštų diskusijų buvo pasiūlyta padaryti pertrauką iki kito posėdžio, tad dėl jos galutinai Seimas apsispręs antradienį.
Dar posėdžio išvakarėse į Seimo narius kreipėsi nevyriausybinės organizacijos, prašydamos atsitraukti nuo visuomenę priešinančių įstatymų iniciatyvų. Savo raštu į Seimo narius, Vyriausybę ir prezidentą kreipėsi šeimoms atstovaujančios organizacijos.
„Partnerystės įstatymui, narkotikų dekriminalizavimui, alkoholio politikos liberalizavimui nepritaria dauguma Lietuvos piliečių. Šių, prieštaringai vertinamų ir daug diskusijų keliančių, įstatymų svarstymas visada sukelia tarp Lietuvos gyventojų įtampas ir susipriešinimą, kurio šiuo metu būtina vengti. Šių įstatymų įtraukimas į pavasario Seimo sesijos darbotvarkę rodo juos įtraukusiųjų Seimo narių neadekvatumą esamai situacijai, juo labiau neparodo jų deklaruojamo siekio sutelkti Lietuvos visuomenę", - rašoma organizacijų parengtame rašte.
Organizacijos primena, kad LR Konstitucija skelbia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. (...) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą."
„Siūlymas keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas apie valstybės pagrindą ir tuo metu kalbėjimas apie Lietuvos žmonių susitelkimą - niekaip nedera tarpusavyje", - sako organizacijos. Jos prašo valdžios susitelkti į pagalbos šeimoms įstatymus, priimti Referendumo įstatymą, kad būtų galima tam tikrus klausimus spręsti demokratiniu ir visiems priimtinu būdu.
Kad Partnerystės įstatymo diskusijoms Seime ne laikas, mano ir dalis Seimo narių. Agnė Širinskienė registravo siūlymą išbraukti šį projektą iš Seimo pavasario sesijos darbų programos. Ji argumentavo, kad reprezentatyvios apklausos rodo, jog bandymai sureguliuoti partnerystės teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę. Tai iššaukė šio įstatymo iniciatoriaus, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pyktį. Seimo narys pareiškė, kad ne Partnerystės įstatymas, o pati A.Širinskienė priešina visuomenę. „Manau, tokie Seimo narės veiksmai yra mažų mažiausiai neetiški, todėl dėl to kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Manau, kad Širinskienės siūlymai išbraukti mano teikiamus projektus iš Seimo sesijos darbų programos riboja mano Seimo nario mandatą ir kliudo man dirbti tiesioginį darbą", - savo feisbuko paskyroje rašė jis.
Savo įraše profesionaliu gėjumi save pristatinėjantis politikas teigia, kad „prasidėjus karui Ukrainoje, Laisvės partija sąmoningai neeskalavo savo planų dėl Partnerystės įstatymo projekto, nors tai ir yra vienas iš esminių mūsų politinės programos punktų".
Tačiau karo išvakarėse, kai visas pasaulis spėliojo, ar gali Rusija užpulti Ukrainą ir kada to tikėtis, T.V.Raskevičius prabilo, kad būtent tokia situacija ir yra tinkama Partnerystės įstatymo priėmimui.
„Kintant geopolitinei situacijai, Lietuvai būtina nedelsiant apsispręsti dėl Partnerystės įstatymo, tokiu būdu patikinant mūsų strateginius ir nacionalinio saugumo partnerius, kad esame Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis!" - vasario 20 d. jis rašė savo socialinio tinklo anketoje. Tiesa, tą kartą tai sulaukė net koalicijos partnerių kritikos, jog tokių įstatymų su geopolitika sieti nederėtų.
