Pavogtas Baltijos kelias

Ne įvykis, o reiškinys

Signataras Zigmas Vaišvila ne tik stovėjo Baltijos kelyje, bet ir buvo vienas jo organizatorių, todėl žino daugybę smulkmenų apie šią precedento neturinčią akciją ir jos reikšmę tiek Lietuvai, tiek ir visoms Baltijos šalims. Todėl jis neslepia pasipiktinimo, kad šis šventas visiems lietuviams įvykis dabar naudojamas siauriems politiniams interesams tenkinti.

„1989 m. rugpjūčio 23 dieną įvykęs 650 km ilgio Baltijos kelias sujungė Taliną, Rygą ir Vilnių. Apie 2 miljonus žmonių, iš jų vien Lietuvoje - apie milijoną ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, totorių išėjo į mus sujungusį bendrą kelią.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susijungė bendram tikslui - atkurti šių valstybių Nepriklausomybes, kurias tuomet, prieš 50 metų, buvome praradę dėl slaptų Vokietijos ir Tarybų Sąjungos susitarimų. Tai buvo reiškinys, kurio pakartoti neįmanoma.

Kiekvienai kartai laikmetis suteikia savus išbandymus. Neįmanoma grįžti atgal. Šiandieninė mūsų karta, tikiu, spręs savo iššūkius, kaip dabar madinga sakyti. O pakartoti Baltijos kelio ir nereikia, nes tai bus netikra. Baltijos kelias buvo visos Tautos atgimimo ir pakilimo viršūnė. Tai buvo ne įvykis, o reiškinys, parodęs, kad Lietuva nebesitaikstys su okupacija“, - Baltijos kelio reikšmę akcentavo Z.Vaišvila.

Neįtikėtinas dalykas

Signataras priminė, kad trijų Baltijos respublikų delegacijoms veikiant suderintai, pavyko neįtikėtinas dalykas - I TSRS liaudies deputatų suvažiavimas sudarė valstybinę komisiją Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarčiai politiškai įvertinti. Jos veikloje dalyvavo ir mūsų atstovai Vytautas Landsbergis, Justinas Marcinkevičius, Kazimieras Motieka ir Zita Šličytė, komisijos pirmininku buvo išrinktas TSKP CK Politinio biuro narys Aleksandras Jakovlevas, pavaduotoju - archyvų žinovas prof. Jurijus Afanasjevas, be kurio paramos būtų buvę sunku išsiversti.

„1989 m. gruodį II TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė istorinį nutarimą, kad slaptieji Ribentropo-Molotovo susitarimai dėl Europos pasidalinimo negalioja nuo jų pasirašymo momento! Ši komisija ir trijų Baltijos šalių TSRS liaudies deputatai atliko istorinį darbą, bet tai įvyko būtent po Baltijos kelio“, - dar vieną svarbų šio Baltijos kelio nuopelną įvardino Z.Vaišvila.

Patyčios iš šventų dalykų

Deja, anot jo, dabar viską bandoma padaryti dirbtinai, taip išsityčiojant iš Baltijos kelio - paties aukščiausio mūsų pakilimo, kai viskas buvo tikra.

„Kas netingi - tas ir tyčiojasi. Sulipdė Vilniuje, prie Saltoniškių žiedo, Baltijos kelio sienelę iš plytų, už kurias ėmė pinigus iš žmonių, norėjusių toje sienelėje įsiamžinti!

O dabar tas „Laisvės kelias“, kurio vienas organizatorių - „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas...

Kiekvienas toks veiksmas yra ne tik Baltijos kelio, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, bet ir visos Tautos pažeminimas. Jei ką nors darote, tai bent kitaip pavadinkite, neterškite Baltijos kelio vardo. Pavyzdžiui, pavadinkite „Provokacija prieš Baltarusiją“. Kodėl provokacija? Nes Lietuva nori tarnauti Baltarusijos valdžios perėmimo komitetui. Jei jau tokius dalykus darote, tai bent slėpkite.

Kitas dalykas - prisidengiant Baltijos keliu daromas konservatorių, nes A.Tapinas dirba su jais ranka rankon, politinis rinkiminis šou. Jei „valstiečiai“ į valdžią vėl gali išjoti su COVID-19, nes yra valdžioje ir gali juo mojuoti, tai konservatoriams reikia kitų argumentų. Pirma jojo, jojo ant Astravo, dabar pasidarė didvyriai, esą ginantys Baltarusijos demokratiją“, - reziumavo Z.Vaišvila.

Dramblio uodegos plaukas

Signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė buvo kiek nuosaikesnė.

„Tai, kad mes turime baltarusiams suteikti moralinės stiprybės, kad jie turi spręsti savo klausimus patys - be jokios abejonės. Nepavadinčiau „Laisvės kelio“ Baltijos kelio vagyste, manau, šią idėją paprasčiausiai bandoma panaudoti, siekiant parodyti kaimynams solidarumą. Tačiau viskas turi būti daroma tvarkingai, turi būti koordinacija, kad ir Baltarusijos pusėje kažkas vyktų. Aišku, negalima atmesti, kad akcija rengiama siekiant savų politinių tikslų, nes šie metai - rinkimų metai. Prisiminkime, kad kai kurios partijos, kai nėra turinio, turi imtis veiksmų, kurie griebtų žmonėms už širdžių.

Dabar dėl politinių tikslų dažnai pasielgiama keistai. Pavyzdžiui, šią savaitę keli Seimo nariai nebalsavo už rezoliuciją dėl Baltarusijos, nes nepatiko kažkoks „kabliukas“. Aukščiausioje Taryboje 1990-aisiais turėjome panašų atvejį dėl sovietinės kariuomenės išvedimo. Ginčijomės dėl datos. Keli balsavo „prieš“ tik todėl, kad netiko data. Ir įėjo į istoriją kaip balsavę prieš okupacinės kariuomenės išvedimą. Kai dėl dramblio uodegos plaukelio nebematai paties dramblio, taip ir išeina“, - konstatavo B.Valionytė.

Situaciją komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus KLUMBYS:

„Laisvės kelią“ galima traktuoti kaip Baltijos kelio vagystę. Kitas dalykas - tai yra Baltijos kelio parodija. Jei prieš 31 metus žmonės rankomis susiėmę nutiesė 650 kilometrų ilgio grandinę, tai dabar nuo Vilniaus iki Medininkų - gal apie 40 kilometrų. Arba Kaune darys grandinę nuo soboro iki rotušės.

Spekuliuojama Baltijos kelio pavadinimu. Pavadinkite akciją „Grandinė Vilnius-Baltarusijos siena“ ir darykite ją ne rugpjūčio 23 dieną - tada nebus tokio pasityčiojimo. Pigūs triukai“, - piktinosi E.Klumbys.

Pasak signataro, rugpjūčio 23-ioji ir žodis „kelias“ akcijos pavadinime pasirinktas siekiant manipuliuoti žmonių jausmais - kad jiems grandinėlė iki Baltarusijos sienos asocijuotųsi su Baltijos keliu. Ir esą ne veltui - anot E.Klumbio, ne paslaptis, kad A.Tapino inicijuojamame renginyje bus daug konservatorių, plevėsuos konservatorių partijos vėliavos. E.Klumbys spėja, kad taip bus bandoma paveikti žmonių pasąmonę ir į ją įgrūsti mintį, jog Baltijos kelias - būtent konservatorių nuopelnas.

„Aišku, žinant, kada konservatoriai įsikūrė, tai būtų kvaila idėja. Todėl aš čia daugiau įžiūrėčiau A.Tapino politinius ateities interesus. Manau, jis galvoja po kokių 10 metų taikyti į prezidentus - tada, kai Gitanas Nausėda jau nebegalės kandidaduoti, nes būtų per stiprus varžovas. Tokiomis akcijomis A.Tapinas veikiausiai tikisi susikrauti politinį kapitalą.

Tačiau kas nežino Konservatorių partijos istorijos, tam gali būti ir įteigta, kad Baltijos kelias - konservatorių, tada nė neegzistavusių, nuopelnas.

Kokios dabar mūsų žinios? SMS ir antraščių lygio. O žmonės, kurie žino, domisi (bet tokių nėra daug), į visa tai žiūri su pašaipa“, - akcentavo E.Klumbys.