Landsbergių ir Stepukonio sąsajos: „Lietuvos energija“, „Ignitis“, „BaltCap“ ir Austėjos mokyklėlės

„Vakaro žinios" primena, kad Š.Stepukonis - buvęs „BaltCap Infrastructure Fund" partneris, kuris vasarį buvo sulaikytas Vilniuje, įtarus apie 40 mln. eurų kapitalo fondo (į kurį investavo ir privačių pensijų kaupimo bendrovės) lėšų pasisavinimu ir pralošimu kazino. „BaltCap" dukterinė įmonė turėjo Vilniuje įvykdyti Nacionalinio stadiono projektą, tačiau po kilusio skandalo sostinės savivaldybė pritarė projekto pabranginimui ir dabar jau jį veikiausiai vykdys bendrovė „Hanner".

Ministrei neįdomu

Seime parlamentaras Artūras Skardžius priminė labai įdomią istoriją ir uždavė finansų ministrei Gintarei Skaistei aktualų klausimą: „Mano klausimas būtų gerbiamai finansų ministrei, „Igničio" akcijų valdytojai. 2019 metais Š.Stepukonis, liudydamas Seimo komisijai dėl neteisėtos įtakos ir poveikio politikams, teigė, kad gerai uždirbo iš „Lietuvos energijos", pardavęs jai fondo valdytas vėjo jėgaines. Jeigu Š.Stepukonis gerai uždirbo, vadinasi, tuometinė dar valstybinė „Lietuvos energija" gerai pradirbo.

Paaiškėjus naujoms amžiaus vagystėms, ar jūs kreipėtės į prokurorą, kad patikrintų šį sandorį - ar valstybė nepatyrė žalos, labai brangiai nupirkusi jėgaines iš Š.Stepukonio?"

Ministrei toks klausimas nepadarė įspūdžio. Ji net neslėpė neketinanti pajudinti nė piršto.

„Manau, kad į prokuratūrą galite kreiptis kaip pilietis. Viešąjį interesą prokuratūra gina. Jeigu matys tokį poreikį, matyt, inicijuos tyrimą", - atsakė G.Skaistė.

Milijoninis euro vertės sandoris

Artūras Skardžius „Vakaro žinioms" šią savaitę plačiau priminė istoriją, kuri paaiškėjo, kai praėjusią kadenciją dirbo Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, besiaiškinusi neskaidrius verslo bei politikų ryšius.

Komisijai aiškinantis, kodėl konservatoriai bandė tarnauti pensijų fondams ir dėl pastariesiems nepalankių sprendimų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, išlindo partijos lyderio Gabrielio Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės „ausys".

Komisijos narys A.Skardžius tyrimo metu priminė, kad buvo žlugęs bandymas „Lietuvos energijos" dukterinės įmonės „NT valdos" lėšomis Landsbergių šeimos bendrovei, valdančiai mokyklų bei darželių tinklą, pastatyti mokyklos pastatą sostinės Gervėčių gatvėje.

Vėliau, pasak A.Skardžiaus, ta pati „Lietuvos energija" privačiam fondui „BaltCap" permokėjo milijonus eurų už vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone, o tas fondas pastatė mokyklą tam pačiam G.Landsbergio šeimos verslui.

Komisijai didžiausią įtarimą sukėlė G.Landsbergio sutuoktinės Austėjos sprendimas nuosavą bendrovę su maždaug 1,3 mln. eurų vertės sklypu už 1 eurą parduoti privačiam fondui, kuris turėjo pastatyti jai mokyklą. Parlamentarus sandoris sudomino po Š.Stepukonio liudijimo. Fondas buvo pranešęs, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Skelbta, kad šį pastatą nuomos A.Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas".

„Krajama", kaip tvirtino Š.Stepukonis, buvo bendrovė, valdžiusi sklypą, kuriame turėjo iškilti mokykla (anot A.Skardžiaus, iškilo maždaug 2020-aisiais). Sklypo vertė, pasak liudytojo, buvo 1,3 mln. eurų.

Skandalingas liudijimas

„UAB „Krajama" pirkome iš A.Landsbergienės. Sandoris buvo deklaruotas, jo vertė - 1 euras", - 2020-aisiais Seimo laikinajai komisijai atskleidė Š.Stepukonis. Būtent tai sudomino komisiją, kuri įtarė, kad sandoris galėjo būti apsimestinis, kad nuo jo nebuvo mokami mokesčiai valstybei ir pan.

Komisijai įtarimų sukėlė konservatorių iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Mat labai jau sutapo, kad minėtas įtartinas 1 euro vertės sandoris vyko tuo pat metu, kai buvo sukurptas ir skandalingasis konservatorių inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Kreipimasis komisijai atrodė skandalingas, nes jo tekstas sutapo su pensijų fondų teisininkų parengtu tekstu, o sandorį su G.Landsbergiene sudarė pensijų fondų investicijas valdanti „BaltCap".

„Įtariame galimą pensijų fondų poveikį priimant sprendimus Seime ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą", - tada konstatavo A.Širinskienė.

Tačiau nė vienas iš konservatorių nesutiko komisijai paaiškinti kreipimosi į KT aplinkybių, nė vienas iš Landsbergių nesutiko komisijai duoti parodymų, nepateikė minėto sandorio dokumentų.

Įžvelgia sąsajas

Anot A.Skardžiaus, tuometinėje „Lietuvos energijos", vėliau persivadinusios „Ignitis grupe", valdyboje dirbo Dominykas Tučkus, kurio tėvas - Vytauto Landsbergio adjutantas ir dešinioji ranka jau keliasdešimt metų.

„Įžvelgiu sąsajas. „Lietuvos energija" „BaltCap" fondui sumokėjo visų elektros vartotojų nemažas lėšas, itin brangiai nupirkdami fondo pastatytą Jurbarko vėjo jėgainių parką. Iš pradžių „Lietuvos energijos" įmonė mokyklą Landsbergių verslui Vilniuje, Gervėčių g.4, bandė statyti pati, tačiau projektas dėl skandalo buvo sustabdytas. Vėliau paaiškėjo, kad „Lietuvos energija" fondui, investavusiam į Landsbergių verslą, dosniai sumokėjo už jėgainių parką", - „Vakaro žinioms" dėstė A.Skardžius.

Proteguojamas valstybės mastu

Pasak jo, akivaizdu, kad Landsbergių verslas yra itin proteguojamas: ne veltui pernai VMI paskelbė, kad A.Landsbergienė turtingiausių viešųjų asmenų sąraše užėmė pirmąją vietą, deklaravusi turto už beveik 18 mln. eurų. A.Skardžiaus nestebina, kad švietimas, kuris valstybei yra nuostolingas, privačiose rankose neša turtus, nes, anot politiko, Landsbergių verslas iš valstybės gauna įvairių dovanėlių. Pavyzdžiui, privačioms ugdymo įstaigoms netaikomi reikalavimai, kokie taikomi valstybės ar savivaldybių ugdymo įstaigoms, joms nebūtina turėti tam tikrą moksleivių skaičių, tačiau vis tiek gauna moksleivių krepšelio lėšų. Ir dar gali imti didžiulius mokesčius iš tėvų.

Tuo, kad Landsbergių verslas specialiai proteguojamas, neabejoja ir parlamentarė Rita Tamašunienė.

„Valstybės ir savivaldybių mokyklos yra diskriminuojamos privačių mokyklų atžvilgiu, nes vienos ir kitos gauna finansavimą iš valstybės, bet privačioms mokykloms bendro mokinių skaičiaus mokykloje kriterijus - 60 - nėra taikomas. Tai reiškia, kad jeigu 60, tu gauni mokymo lėšas, jeigu 59 - negauni, bet kitais metais vėl gali būti, tarkime, 63 mokiniai", - Seime švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui priekaištą išrėžė R.Tamašunienė.

„Pati dirbau pedagoge ir niekada neįsivaizdavau, kad iš švietimo galima tokį kapitalą susikrauti. Švietimas, mano vertinimu, yra viešoji paslauga, bet jei iš to galima gauti tokį pelną, valstybei reikia peržiūrėti švietimo finansavimo sistemą. Jei tėvai nori mokėti, tegul moka, bet tada valstybė tegul neskiria tam pinigų. Įtarimus dėl Landsbergių verslo protegavimo stiprina ir tai, jog valstybinės mokyklos privalės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, o privačioms tai nebus privaloma. Taip norima, kad privačios mokyklos pritrauktų dar daugiau vaikų ir gautų didesnį pelną, nes dalis tėvų nenorės, kad vaikai mokytųsi klasėse, kur keli vaikai bus su specialiaisiais poreikiais", - „Vakaro žinioms" sakė R.Tamašunienė.

Landsbergiai su Šarūnu Stepukoniu lyg ir nėra giminės, tačiau verslo reikaluose buvo artimesni nei tikri giminės

Komentuoja Seimo narė Agnė ŠIRINSKIENĖ:

„Dėl sklypo ir bendrovės perleidimo už 1 eurą kreipėmės ir į VMI, ir į FNTT. Kiek pamenu, VMI pareiškė, kad neinformuoja apie patikrinimo rezultatus. O FNTT nerado jokios nusikaltimo sudėties, nors mažų mažiausiai sudarius tokį sandorį galėjo būti nesumokėti mokesčiai valstybei", - „Vakaro žinioms" sakė A.Širinskienė.

Tačiau parlamentarė sakė, kad tokie institucijų atsakymai jos nenustebino.

„Dabar, po krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atstatydinimo, manęs šioje valstybėje niekas nebestebina. Konservatoriai turbūt jau viduje pradeda nebepasidalinti valstybės resursų, todėl aukojamas ministras, kuris gana neblogai dirbo. O blogai dirbantys nejudinami. Pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir sporto ministras norėjo atsistatydinti, premjerė prašymo nepatenkino", - stebėjosi A.Širinskienė.