Pinigų valstybėje yra. Tik ne pedagogams

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius sako, kad teorinių gairių ir koncepcijų Lietuva turi dešimtis, bet kaip jos atrodys praktiškai, niekas negali atsakyti.

„Dabar mums nėra aišku, kodėl numatomi skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir didžiuliai atlyginimų skirtumai mokytojams, kurie iš esmės dirbs su tais pačiais mokiniais pagal tas pačias ugdymo programas. Kas konkrečiai bus daroma dėl mokytojų darbo sąlygų, dėl finansavimo, - sakė A.Jurgelevičius. - Pagaliau ir naujoviškam pedagogų rengimui reikės tam tikrų lėšų, o dabar tik ir girdime, kad įstatymų pakeitimų, kuriems reikalingi papildomi pinigai, net svarstyti nereikia, nes mokinių mažėja ir su tuo reikia susitaikyti.“

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą tokios išankstinės pesimistinės nuotaikos piktina.

„Jeigu tik skųsimės, kad nėra pinigų, apskritai nieko nepadarysime. Pinigų turi rastis iš supratimo, kas iš tikrųjų yra svarbu“,  - teigė E.Jovaiša. Anot jo, visi - nuo premjero iki ūkininko ar Seimo nario, - turi suvokti, kad švietimas - ne vien žodis, už jo slypi žmonių likimai, nuo jo priklauso mūsų ateitis ir gyvenimo kokybė, ar mes būsime technologiška tauta, ar tik bėgsime paskui technologijas.

„Mums reikia išmokti ne bėgti paskui, o patiems kurti technologijas ir naudoti dėl visų mūsų gerovės. Kai toks požiūris taps visiems suprantamas, nekils klausimų, iš kur paimti pinigų - tiesiog jų nebešvaistysime,“ - įsitikinęs E.Jovaiša.

Parlamentarą šokiruoja, kad 18 įstaigų kartu su ministerija „įsisavino“ beveik milijardą eurų ES lėšų, skirtų švietimui palaikyti, o sistema visiškai nustekenta.

„Buvo kepami įvairūs projektai. Kai paklausiau, kiek kliuvo aukštosioms mokykloms, rektoriai tik pečiais gūžčiojo. O į Valstybės kontrolės vertinimus ir rekomendacijas baisu žiūrėti - neefektyvu, nepanaudota, nereikalinga, - vardijo E.Jovaiša. - Įsivaizduojate, Lietuva net sugebėjo panaikinti pedagogikos tyrimų institutą, kurio žvaigždė buvo Meilė Lukšienė! Dabar mums reikia viską kurti iš naujo, tyrinėti praktinę mokyklos aplinką, ruošti naujoviškas didaktikas.“

Tai, kad šiuo metu pedagoginių krypčių studijas renkasi ne itin gabūs, gana žemais egzaminų balais įvertinti abiturientai, E.Jovaiša sieja ne tik su kukliais mokytojų atlyginimais, bet ir su bendra situacija visuomenėje.

„Kuris gerai besimokantis mokinys nori studijuoti specialybę, kurią baigęs bus užgauliojamas nuo ryto iki vakaro? Atsipeikėkime - į kokią vietą valstybėje yra pastatytas mokytojas! Jis ne paslaugų teikėjas, o asmenybės ugdytojas, - teigė parlamentaras. - Neužtenka pagalvoti, kad padarysime naują mokytojų rengimo sistemą ir tada jau turėsime gerų studentų. Kompleksiškai su naujovišku rengimu būtina galvoti ir apie mokytojų atlyginimų patrauklumą. Vieną kampą pajudinęs, nieko nepasieksi, turi būti greta ir finansinė, ir socialinė, ir kultūrinė linija.“


Kiek uždirba mokytojai?

Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. duomenimis, priklausomai nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos, bendrojo ugdymo mokytojas, turintis 18 kontaktinių valandų per savaitę, uždirbo nuo 518 iki 952 eurų, turintis 27 kontaktines valandas - nuo 777 iki 1350 eurų prieš mokesčius.

Šalies gimnazijų ir progimnazijų interneto tinklalapiuose pateikiamos 2016 m. darbo užmokesčio lentelės rodo labai skirtingus skaičius. Štai sostinės Žvėryno gimnazijos mokytojų vidutinis atlyginimas - 965 eurai, Šv.Kristoforo - 771 euras, o Simono Daukanto - 1057 eurai iki mokesčių.

Ignalinos rajono Vidiškių gimnazija nurodo, koks atlyginimas mokamas pagal kategorijas už tam tikrą tarifinių valandų skaičių per savaitę: mokytojas, turintis 8,82 val., uždirba 209 eurus, vyr. mokytojas, turintis 24,27 val., uždirba 658 eurus, mokytojas metodininkas už 14,75 val. gauna 427 eurus, mokytojas ekspertas, dirbantis 7,71 val., gauna 253 eurus. Visos sumos prieš mokesčius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“